Be Švedijos pagalbos NATO rūpintis minėtųjų Baltijos valstybių saugumu būtų žymiai sunkiau. Aljansui labai svarbi, nors ir ne tokiu dideliu mastu, ir Suomija – kita NATO nepriklausanti regiono valstybė.
Susidūrusios su šia problema, Švedija ir Suomija ėmė dvejoti. Jos vengia pilnateisės narystės NATO. Tačiau puikiai supranta, kad susilaikymas nuo bet kokių veiksmų – neatsakingas atsakas. Teoriškai Rusija į visa tai galėtų reaguoti bandymais apkerėti, nuraminti, įtikinti – kitaip tariant, siekiais abiem valstybėms įteigti, kad gyvenimas be NATO bus gražesnis, saugesnis ir pigesnis. Realybėje istorija visai kitokia.
Suomių nervai taip pat kaip reikiant įtempti. Šalies karinėms oro pajėgoms rugpjūtį buvo kilusi nemenka įtampa – per savaitę net kelis kartus šalies oro erdvę pažeidė Rusijos lėktuvai. Praėjus vos kelioms dienoms teko pareikšti dar vieną protestą – Rusijos laivyno laivai trukdė suomių mokslinio laivo misijai.
Priežasčių nervintis dabar turi Kremlius. Lenkijoje sulaikyti du šnipai iš Rusijos – vyresnysis karininkas ir dvigubą Lenkijos ir Rusijos pilietybę turintis teisininkas (abu, kaip spėjama, dirbo Rusijos karinei žvalgybai): šis atvejis – retas (nors tokios taktikos norėtųsi ir dažniau) sprendimas šnipinėjimo iš Rusijos problemą svarstyti viešai.
Estija per pastaruosius ketverius metus sugavo, nuteisė ir įkalino keturis šnipus iš Rusijos. Atsižvelgiant į faktą, kad Estijoje gyvena vos 1 mln. žmonių, tai geriausias rezultatas visame NATO. Rezultatas, turintis sugėdyti kitas šalis – ypač Švediją ir Suomiją – ir paskatinti imtis aktyvesnių veiksmų.