Oficialiai po Gruzijos–Rusijos karo šie vienetai nebuvo dislokuoti koviniuose veiksmuose. Tą pačią dieną RF prezidentas dekretu įsakė per balandžio mėnesį pašaukti truputį daugiau nei 150 000 jaunuolių atlikti privalomąją karo tarnybą.
Gali būti, kad kai kurių iš jų tarnybos vienetai netrukus taip pat gali būti apdovanoti kokiais nors garbingais vardais. Nes Tėvynės gynyba RF vyriausiajam ginkluotųjų pajėgų vadui apima visas valstybes, kuriose gyvena jo tėvynainiai (pvz., giminės tų, kurie buvo Sovietų Sąjungos piliečiais). Neatsižvelgiant į tų valstybių sienas bei tarptautines sutartis.
Aleksandro Dugino pseudointelektualūs pamokymai apie nesibaigiantį Vakarų ir Rytų kultūrų konfliktą ir jo potencialų rezultatų – visišką trečiosios Romos sunaikinimą – pasiekė ne tik marginalinių ir rusofašistuojančių asmenybių ausis. RF Generalinio štabo viršininkas, kuriam ne per seniausiai Vladimiras Putinas suteikė šiuo metu aukščiausią karinį laipsnį RF ginkluotose pajėgose (armijos generolą, nors įstatymas numato aukščiausią – maršalo laipsnį, jo po paskutiniojo maršalo mirties – I. Sergejevo – kol kas RF niekas neturi), transformacijos gairėse kariuomenei iki 2020 m. nubrėžė, kad, siekiant įgyvendinti RF prezidento įsakymą dėl nuolatinės karinių dalinių parengties, būtina pakeisti iki šiol egzistavusį karinį mąstymą. Ne taika yra normalus valstybės būvis, bet – karas, tarp eilučių lengvai išskaitoma pagrindinė mintis, todėl iki 2020 m. visi kariniai vienetai turi būti taip sukomplektuoti ir paruošti, kad juos būtų galima laikyti nuolatinėje aukščiausioje karinėje parengtyje.
Atsižvelgiant į tai, kad tiek Kryme, tiek Rytų Ukrainoje veikia 45-oji spec. pajėgų brigada (rus. k. - „45-я отдельная гвардейская бригада специального назначения ВДВ (р-н Кубинка, г.Москва)“ iš Vakarų karinės apygardos (vienintelė nepavaldi GRU), galima manyti (visiškai teoriškai), kad būtent ši karinė apygarda yra geriausiai aprūpinama ir galėtų būti panaudota tėvynainiams Lietuvoje „ginti“.
Vakarų karinę apygardą (sujungtą iš buvusių Leningrado ir Maskvos karinių apskričių) sudaro apie 40 proc. visų RF ginkluotojų pajėgų karių, t.y. apie 400 000 karių. Žinant ekonominę RF situaciją, stringantį transformacijos procesą (šauktinių keitimą sutartininkais – „kontraktnikais“) bei korupcijos lygį, realiai šis skaičius galėtų būti apie 250–300 tūkst. karių.
Vakarų karinė apygarda
Po esminio lūžio 2008–2009 m. RF ginkluotųjų pajėgų transformacijoje, didžiausioje nuo 1918 m. Raudonosios Armijos sukūrimo, „naujoji Rusijos armija“ atsisakė nelankstaus 4 lygių vadovavimo ir valdymo modelio. Divizijų štabo lygmens iš viso atsisakyta, pereita prie vakarietiško „combined arms“ modelio, kai skirtingų funkcinių paskirčių brigados priskiriamos vienai operacinei vadavietei.
Šiuo metu RF Vakarų karinę apygardą sudaro Sausumos pajėgų 6-oji ir 20– oji armijos, Oro pajėgų 105-oji aviacijos divizija (kartu su dviem – 1-ąja ir 2-ąja oro gynybos brigadomis), Jūrų pajėgų Šiaurės ir Baltijos laivynai (pastarajam priklauso ir sausumos pajėgų vienetai – 79-oji atskiroji motorizuota pėstininkų brigada, 244-oji artilerijos brigada ir kitos), iš viso apie 2500 skirtingų karinių vienetų.
Neoficialiais duomenimis, apie 4 iš 5 brigadų personalo komplektacija nesiekia ir 70 proc., o ir didžioji dalis jose tarnaujančių karių – šauktiniai. Net ir laikomuose elitiniais Vakarų karinės apygardos daliniuose – oro desanto brigadose – tarnauja tik 30 proc. kontraktnikų (profesionalų), o nauji būsimieji kariai reklamose viliojami į karinius vienetus ... nauja uniforma. Sprendimas į RF ginkluotąsias pajėgas priimti net užsieniečius rodo, kad personalas – tragiškai trūkstama RF karinės mašinos dalis. Neformaliuose pokalbiuose karininkai skundžiasi prastėjančiomis tarnybos sąlygomis, o dvigubai po Krymo okupacijos nuvertėjęs rublis verčia ieškoti progų „užsidirbti iš šalies“.
Istorijos pamokos
Oficialiai Vakarų karinei apygardai yra keliami trys pagrindiniai uždaviniai: Rusijos vakarinių sienų gynyba, Rusijos interesų gynyba Arktyje ir Šiaurės jūros laivybos kelių apsauga bei Rusijos strateginių pajėgumų išlaikymas jūrose (kartu su Ramiojo vandenyno laivynu). Neoficialiai, kaip geriausiai parengta ir modernizuota karinė apygarda, ji gali būti panaudota ginant tėvynainius užsienyje, pvz. Lietuvoje.
Visiškai teoriškai, įsivaizduojamo konflikto atveju, Lietuvai okupuoti Vakarų karinės apygardos pajėgumas galėtų būti apie 250 000 karių, iš kurių didžioji dalis būtų menkai parengti šauktiniai. Propagandos apardytos kai kurių piliečių smegenys kuria neatremiamos RF karinės galios vaizdinį, kuriame RF pajėgos „pereitų Lietuvą per 2–3 valandas“.
Raudonarmiečiai, perėję sieną, turėjo „veikti tyliai – durtuvu“, sutikę stiprų pasipriešinimą apeiti ir apsupti, o, priartėjus pagrindinėms sovietų pajėgoms, besiginančius sutriuškinti. RA buvo pavesta kuo skubiau užimti teritoriją, lietuvių aviacija Šiauliuose turėjo būti sunaikinta aerodrome, desantas privalėjo užimti perkėlas per Nemuną ties Alytumi. Tuo metu, birželio 11 d., RA Lietuvos pasienyje buvo sutelkusi dvi armijas, t. y. 221 260 karių <…>, teigia dr. V. Jokubauskas savo istoriniame tyrime. Būtina pridurti, kad Raudonoji Armija tuo metu jau buvo dalyvavusi koviniuose veiksmuose Lenkijoje ir Suomijoje, o Lietuvoje jau buvo dislokuoti Trojos arkliai – Raudonosios Armijos įgulos. Be to, realiai priešintis galėjo tik arčiau Vokietijos sienos esantys batalionai (dėl realios karo grėsmės karių skaičius juose prilygo pulkui), t.y. apie 4,5 – 5 tūkst. karių (remiantis dr. V. Jokubausku).
Todėl tik šypseną kelią nevykę propagandos bandymai sumenkinti dabartinės Lietuvos kariuomenės galią. Nesigilinant į gynybos ir puolimo karines ypatybes, šiuo metu mūsų kariuomenę sudaro apie 15 000 gerai parengtų, NATO karybos standartus atitinkančių karių, beveik visi jie turi įgiję karinės patirties misijose. Suprantama ir tai, kad ne visi RF Vakarų karinės apygardos vienetai galėtų dalyvauti tokioje grynai teoriškai svarstomoje operacijoje. Belieka priminti, kad net visiškai sunaikintame Grozne pirmojo Čėčėnijos–Rusijos karo metu, griuvėsiuose buvo likę apie 35 tūkst. žmonių, iš kurių tik keli šimtai sugebėjo kariauti. Nežiūrint to, „galinga“ RF karinė mašina buvo priversta gėdingai trauktis.
Pasakos apie baisią RF baisios karinės mašinos galią turėtų ir likti pasakomis. Turime pakankamai pajėgumų atgrasinti nuo piktų užmačių bet kurį potencialų priešą. Ir net jei tai nepavyktų – potencialaus priešo lauktų ilgas, sekinantis karas – bet apie tai kitą kartą.
