DELFI

NT vertinimas: Lietuva per metus atpigo 35 proc.

www.DELFI.lt
2009 lapkričio mėn. 25 d. 12:11
© Corbis
Nelinksmose turto kainų kritimo lenktynėse pirmauja buvęs spekuliantų rojus Vilnius ir jo apylinkės, rodo kasmet Registrų centro atliekamo nekilnojamojo turto masinio vertinimo preliminarūs duomenys.

Registrų centras praneša, kad per pastaruosius metus visas šalies nekilnojamasis turtas, apimantis visą Lietuvos žemę, pastatus ir juose esančias patalpas, atpigo beveik 144 mlrd. Lt, arba 35%.

Didžiausios įtakos šalies turto nuvertėjimui turėjo 58 mlrd. Lt (arba 42%) atpigusi žemė ir beveik 56 mlrd. Lt (arba 45%) atpigę butai. Viso Lietuvos nekilnojamojo turto kaina šiuo metu sudaro apie 268 mlrd. Lt.

Didžiausią „nuostolį“ patyrė Vilniaus miesto nekilnojamojo turto rinka, praradusi net 58,7 mlrd. Lt (42,6%) ankstesnės savo vertės. 25,9 mlrd. Lt (52,6%) sumenko visos Vilniuje esančios žemės vertė, o visų sostinės butų bendra vertė smuko 25 mlrd. Lt (49,3%).

Vilniaus rajone, kurio nekilnojamojo turto fondas patyrė 50% viršijantį 12,9 mlrd. Lt nuvertėjimą, fiksuojamas rekordinis žemės vertės smukimas. Vilniaus rajone esanti daugiausiai žemės ūkio paskirties žemė, kurią ekonominio bumo laikais tikėtasi pakeisti paklausiais sklypais individualių gyvenamųjų namų statybai per pastaruosius metus vidutiniškai nuvertėjo 62,8% arba 11 mlrd. Lt.

REKLAMA

Didelį, atitinkamai 14,2 mlrd. Lt ir 13,5 mlrd. Lt nominalųjį turto vertės smukimą patyrė Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybės, kuriose ankstesniais metais taip pat stebėta dideliais spekuliaciniais lūkesčiais grįsta rinka.

Toliau rikiuojasi taip pat praeityje aktyvumu kunkuliavusios Trakų ir Klaipėdos rajono savivaldybės patyrusios 35% viršijantį viso jų teritorijose esančio nekilnojamojo turto smukimą.

Nekilnojamojo turto masinis vertinimas atliekamas kasmet valstybės užsakymu. Vertinime pasitelkiama automatizuota programinė įranga, naudojanti per tiriamą laikotarpį įvykusių nekilnojamojo turto sandorių duomenis. Masinio vertinimo metu nustatoma visų šalies teritorijoje esančių objektų vidutinė rinkos vertė ir sudaromi verčių žemėlapiai. Verčių žemėlapiai naudojami apskaičiuojant nekilnojamojo turto mokestį, valstybinės žemės nuomos ir pardavimo kainą, taikant socialinę paramą ir kitose srityse.

Šiųmečio masinio vertinimo rezultatai įsigalios po Naujųjų metų.

Dalintis:
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.


Straipsnių komentarai
Vardas El. paštas
Komentaras
neburnok.lt
 
 
Nekilnojamasis turtas Archyvas
Panevėžyje senų daugiabučių namų gyventojai naktimis sapnuoja košmarus apie artėjantį šildymo sezoną ir laukiančią galimai prievartinę namo renovaciją. Tačiau nuo žilų plaukų atsiradimo neapsaugoti ir tie daugiabučių gyventojai, kurie jau anksčiau apsisprendė ir pradėjo renovuoti savo namą.
Gyvenimas Vokietijoje darosi vis brangesnis: nuomininkai miestuose turi mokėti vidutiniškai penkiais procentais daugiau pinigų nei prieš metus, praneša dienraštis „Frankfurter Allgemeine“. Berlyne šis kainų augimas ypač smarkus.
Pereinamąjį laikotarpį, kuriam pasibaigus žemės ūkio paskirties žemę galės įsigyti fiziniai asmenys iš kitų šalių, Lietuva ketina pratęsti dar trejus metus. Rinkos dalyviams ši naujiena jokių emocijų nekelia, anot jų, užsienio piliečiai nesiveržia pirkti Lietuvoje sklypų ir juose ūkininkauti. O tie, kurie nori Lietuvoje plėtoti žemės ūkio gamybą, steigia įmones ir išvengia kliūčių įsigyjant žemę, rašo „Verslo žinios“.