DELFI

Latvijoje siūloma įvesti progresinį NT mokestį

www.DELFI.lt
2009 spalio mėn. 19 d. 11:00
© Corbis
Latvijos ekonomikos ministerija pasiūlė koalicijai aptarti progresinio nekilnojamojo turto mokesčio įvedimą, praneša DELFI.lv. Jis gali sudaryti nuo penkių iki kelių šimtų latų (viloms Jūrmaloje). Apie tai interviu Latvijos radijui pareiškė šalies ekonomikos ministras Artis Kamparas.

Ekonomikos ministerija pasiūlė nedidelių nekilnojamojo turto objektų savininkams įvesti nuo 5 iki 20 latų (apytikriai 24–97 litų) mokestį, vidutinio dydžio objektų savininkams – mokestį, kuris prilygtų 0,2 proc. būsto kadastrinės vertės, t. y., nuo 20 iki 40 latų (apytikriai 97–195 litų) per metus.

Butų, kurių plotas nuo 100 kvadratinių metrų, bei namų, kurių plotas daugiau nei 200 kv. m, savininkams bus taikomas mokestis, prilygstantis 0,4 proc. kadastrinės vertės, t.y., apytikriai 400 latų (apytikriai 1949 Lt.) per metus. A. Kamparo teigimu, Tautos partijos pasiūlymas įvesti bendrą žemės ir nekilnojamojo turto mokestį yra pavojingas.

Primename, kad tarptautiniai kreditoriai reikalauja Latvijos įvesti nekilnojamojo turto mokestį. Šiuo metu vyksta diskusijos dėl mokesčio formos.

REKLAMA
Dalintis:
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.


Straipsnių komentarai
Vardas El. paštas
Komentaras
neburnok.lt
 
 
Nekilnojamasis turtas Archyvas
Panevėžyje senų daugiabučių namų gyventojai naktimis sapnuoja košmarus apie artėjantį šildymo sezoną ir laukiančią galimai prievartinę namo renovaciją. Tačiau nuo žilų plaukų atsiradimo neapsaugoti ir tie daugiabučių gyventojai, kurie jau anksčiau apsisprendė ir pradėjo renovuoti savo namą.
Gyvenimas Vokietijoje darosi vis brangesnis: nuomininkai miestuose turi mokėti vidutiniškai penkiais procentais daugiau pinigų nei prieš metus, praneša dienraštis „Frankfurter Allgemeine“. Berlyne šis kainų augimas ypač smarkus.
Pereinamąjį laikotarpį, kuriam pasibaigus žemės ūkio paskirties žemę galės įsigyti fiziniai asmenys iš kitų šalių, Lietuva ketina pratęsti dar trejus metus. Rinkos dalyviams ši naujiena jokių emocijų nekelia, anot jų, užsienio piliečiai nesiveržia pirkti Lietuvoje sklypų ir juose ūkininkauti. O tie, kurie nori Lietuvoje plėtoti žemės ūkio gamybą, steigia įmones ir išvengia kliūčių įsigyjant žemę, rašo „Verslo žinios“.