DELFI

37 proc. NT objektų kaina nesiekia jų įsigijimui suteikto kredito sumos

www.DELFI.lt
2009 liepos mėn. 27 d. 09:46
© DELFI
Daugiau nei pusė Latvijos nekilnojamojo turto objektų, kurių pirkimą finansavo „Swedbank“, šiuo metu kainuoja mažiau nei jų hipotekinio kredito suma, praneša „Bloomberg“, cituodamas banko atstovę Jenny Clevstrom.

Remiantis duomenimis, kuriuos J. Clevstrom paskelbė elektroniniame laiške, 54 proc. Latvijoje esančių objektų kaina yra mažesnė, nei jų kreditų suma. Estijoje šis rodiklis siekia 24 proc., Lietuvoje – 37 proc.

„Swedbank“ Estijos filialo atstovas Martas Silivaskas pranešė agentūrai, kad panašius rodiklius galima paaiškinti bendra situacija nekilnojamojo turto rinkoje. „Swedbank“ duomenimis, palyginus su kainų piku, kuris buvo užregistruotas 2007 m. vasarą, Rygoje nekilnojamasis turtas atpigo 68 proc., Taline – 53 proc., o Vilniuje – 28 proc.

REKLAMA
Dalintis:
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.


Straipsnių komentarai
Vardas El. paštas
Komentaras
neburnok.lt
 
 
Nekilnojamasis turtas Archyvas
Panevėžyje senų daugiabučių namų gyventojai naktimis sapnuoja košmarus apie artėjantį šildymo sezoną ir laukiančią galimai prievartinę namo renovaciją. Tačiau nuo žilų plaukų atsiradimo neapsaugoti ir tie daugiabučių gyventojai, kurie jau anksčiau apsisprendė ir pradėjo renovuoti savo namą.
Gyvenimas Vokietijoje darosi vis brangesnis: nuomininkai miestuose turi mokėti vidutiniškai penkiais procentais daugiau pinigų nei prieš metus, praneša dienraštis „Frankfurter Allgemeine“. Berlyne šis kainų augimas ypač smarkus.
Pereinamąjį laikotarpį, kuriam pasibaigus žemės ūkio paskirties žemę galės įsigyti fiziniai asmenys iš kitų šalių, Lietuva ketina pratęsti dar trejus metus. Rinkos dalyviams ši naujiena jokių emocijų nekelia, anot jų, užsienio piliečiai nesiveržia pirkti Lietuvoje sklypų ir juose ūkininkauti. O tie, kurie nori Lietuvoje plėtoti žemės ūkio gamybą, steigia įmones ir išvengia kliūčių įsigyjant žemę, rašo „Verslo žinios“.