Per metus Vilniuje senų namų kainos smuko 75 proc., butų – 35 proc.

© Corbis

Negalutiniais duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje būstui įsigyti buvo išleista 0,4 mlrd. Lt arba beveik 4,5 karto mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kuomet būsto nupirkta už 1,8 mlrd. Lt.

Didžiausias kainų nuosmukis šiemet fiksuojamas Vilniaus individualių gyvenamųjų namų rinkoje. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pirmąjį šių metų ketvirtį senos statybos individualių gyvenamųjų namų kainos sostinėje smuko 51 proc., o antrąjį ketvirtį - net 75 proc.

Naujos statybos namų kainos irgi nuvažiavo žemyn: Vilniuje – 44 proc., šalyje (be Vilniaus) – 21 proc.

Butų kainos visoje šalyje taip pat neatsilaikė prieš paklausos mažėjimą. Naujos statybos butai antrąjį šių metų ketvirtį, palyginus su praėjusių metų antruoju ketvirčiu, Vilniuje atpigo 16 proc., o likusioje šalies dalyje - 26 proc. Senesnės statybos butai sostinėje ir šalyje pigo vienodai - 35 proc.

Nors būsto kainos smunka žemyn, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių statistika rodo sąlyginį stabilumą. Nuo pat šių metų pradžios būsto sandorių skaičius išlieka ties 50 proc. pernykščio rinkos aktyvumo riba. Tai reiškia, kad gana žymi būstą norinčių įsigyti pirkėjų dalis nestokoja išteklių ir sutinka mokėti rinkoje vyraujančią kainą.

Antra vertus, stabiliai mažas sandorių skaičius sparčiai smunkant turto kainoms rodo, kad recesija Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje dar toli gražu nesibaigia. Naują šalies NT rinkos ciklo pradžią galėsime skelbti tik tuomet, kai sandorių skaičius bent tris mėnesius iš eilės didės esant stabilioms ar augančioms turto kainoms.