DELFI

Rygoje per dvejus metus NT atpigo tris kartus

www.DELFI.lt
2009 birželio mėn. 16 d. 08:53
© DELFI
Kaip rodo mėnesinė rinkos apžvalga, kurią paruošė nekilnojamojo turto bendrovė „Ober-Haus“, Rygoje gegužės mėn. standartinių gyvenamųjų patalpų rinkoje išsilaikė tos pačios tendencijos: per mėnesį daugiabučių namų butų kainos nukrito dar 8,4 proc. iki 465 eurų (1605 Lt) už kvadratinį metrą, praneša DELFI.lv.

Brangiausias nekilnojamasis turtas Latvijos sostinėje ir toliau išlieka Teikoje, kur kvadratinis metras kainuoja 718 eurų (2480 Lt), o pigiausias Bolderajoje – 313 eurų už kvadratinį metrą (1080 Lt).

Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamojo turto kainoms pasiekus piką, kvadratinis metras Latvijos sostinėje kainavo daugiau nei 1600 eurų (5520 Lt), per nepilnus dvejus metus kainos sumažėjo daugiau nei tris kartus.

REKLAMA
Dalintis:
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.


Straipsnių komentarai
Vardas El. paštas
Komentaras
neburnok.lt
 
 
Nekilnojamasis turtas Archyvas
Panevėžyje senų daugiabučių namų gyventojai naktimis sapnuoja košmarus apie artėjantį šildymo sezoną ir laukiančią galimai prievartinę namo renovaciją. Tačiau nuo žilų plaukų atsiradimo neapsaugoti ir tie daugiabučių gyventojai, kurie jau anksčiau apsisprendė ir pradėjo renovuoti savo namą.
Gyvenimas Vokietijoje darosi vis brangesnis: nuomininkai miestuose turi mokėti vidutiniškai penkiais procentais daugiau pinigų nei prieš metus, praneša dienraštis „Frankfurter Allgemeine“. Berlyne šis kainų augimas ypač smarkus.
Pereinamąjį laikotarpį, kuriam pasibaigus žemės ūkio paskirties žemę galės įsigyti fiziniai asmenys iš kitų šalių, Lietuva ketina pratęsti dar trejus metus. Rinkos dalyviams ši naujiena jokių emocijų nekelia, anot jų, užsienio piliečiai nesiveržia pirkti Lietuvoje sklypų ir juose ūkininkauti. O tie, kurie nori Lietuvoje plėtoti žemės ūkio gamybą, steigia įmones ir išvengia kliūčių įsigyjant žemę, rašo „Verslo žinios“.