Kelia pavojų
Ne vienas panevėžietis susirūpinęs žvelgia į apleistus pastatus, kurie ne tik nepuošia miesto, bet ir kelia pavojų. Pastatai neaptverti, nėra informacijos apie jų paskirtį ir priklausomybę. Negana to, jie pavojingi praeiviams dėl vos besilaikančių konstrukcijų, trupančių sienų.
Prie tokių pastatų galima priskirti buvusį Konservų fabriką, miesto centre esantį buvusį tualetą ir dar daug kitų pastatų. Mieste jų priskaičiuojama apie 21.
Tokie pastatai turi savininkus, kurie, pagal šalyje galiojančius įstatymus, privalo prižiūrėti ir užtikrinti saugų jų eksploatavimą. Deja, priimti įstatymai kartais lieka tik įstatymais popieriuje. Pasirodo, jais griuvenų savininkai nelabai linkę vadovautis.
Papildys iždą
Panevėžio miesto Savivaldybės valdininkai nusprendė varganą miesto iždą papildyti statinių vaiduoklių sąskaita. Apleistų pastatų savininkams teks paploninti pinigines, nes jiems padidintas nekilnojamojo turto mokestį.
Gegužės mėnesį Tarybos politikai pritarė tokiam sprendimui. Jis turėtų kumštelti apleistų statinių savininkams, kad šie susirūpintų jiems priklausančiu turtu.
Tarybos nariai apgailėtinų pastatų šeimininkams vienbalsiai nustatė maksimalų vieno procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifą. Be to, Savivaldybės administracija įpareigota parengti tvarkos aprašą, kuris reglamentuos nebaigtų statybų bei apleistų žemės sklypų apmokestinimą.
Darko miestą
Savivaldybės administracijos direktorius Stasys Karčinskas paaiškino, kad mieste yra nemažai pastatų, kurie apleisti, neprižiūrimi, nenaudojami arba naudojami ne pagal paskirtį.
„Tokie statiniai smarkiai darko mūsų miesto vaizdą. Pagal šiuo metu galiojantį Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, mokesčio tarifas yra nuo 0,3 proc. iki 1 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Iki šiol Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje galiojo Tarybos nustatytas 0,5 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės tarifas visų pastatų savininkams. Dabar ši 50 proc. mokestinė lengvata bus taikoma tik prižiūrintiems ir pagal paskirtį naudojantiems savo nekilnojamą turtą asmenims, o aplaidūs pastatų šeimininkai mokės maksimalų nekilnojamojo turto mokestį“, – sakė „Panevėžio balso“ kalbintas S.Karčinskas.
Neturi svertų
Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Nadiežda Stragienė pasakojo, kad mieste yra nemažai apleistų statinių, paliktų be priežiūros, nors savininkus jie ir turi.
„Tačiau, – tęsė N.Stragienė, – Savivaldybė neturi svertų jų savininkus įpareigoti tvarkytis. Gal padidintas mokestis juos paskatins pasirūpinti savo turtu?“
Ji teigė, kad didesnis mokestis būtų taikomas pagal nustatytus kriterijus, pastatus įvertinus Savivaldybės komisijai.
„Mokesčio kriterijai nustatomi bus pagal Nekilnojamojo turto paskirtį, statinio techninės priežiūros būklę bei vietą, kurioje jis yra. Beje, tokį siūlymą, apsileidėliams padidinti mokestį, Panevėžio savivaldybė buvo svarsčiusi dar prieš ketvertą metų, tačiau tąkart jis nesulaukė politikų pritarimo. Šį kartą politikai ryžosi padidinti mokestį, bet jis įsigalios nuo 2010 metų sausio 1 dienos.“
Surinks milijonus
N.Stragienė tvirtino, kad 2008 metais į Savivaldybės biudžetą miesto gyventojai vietoj planuotų 7 milijonų litų sumokėjo apie 4 milijonus litų nekilnojamojo turto mokesčio. „Šiais metais numatyta surinkti 4,5 milijono litų. Tačiau kiek pinigų įplauks iš tikrųjų, paaiškės metų pabaigoje“, – teigė ji.
„Statiniai turi savininkus, bet ne visus juos Savivaldybė žino. Administracijos direktoriaus įsakymu bus sudaryta darbo grupė, kuri stengsis surasti apleistų pastatų savininkus. Kai juos žinosime, bus įmanoma sudrausminti bei pareikalauti, kad jie susirūpintų jų priežiūra, tvarkytų aplinką. Juk labai svarbu, kad apleisti pastatai nedarkytų miesto. Beje, darbo grupei teks nemažai paplušėti. Reikės apžiūrėti visus pastatus, rasti visus savininkus. Beje, nustatytas mokestis skirtas ne tik praturtinti Savivaldybės iždą, bet ir apleistų pastatų savininkams sudrausminti“, – pasakojo N.Stragienė.
Dar nenubaudė
Savivaldybėje yra Viešosios tvarkos ir kontrolės skyrius, kurio specialistai patruliuoja mieste ir turi teisę neprižiūrimų pastatų savininkams surašyti Administracinių teisių pažeidimų protokolus bei už jų nepriežiūrą skirti baudą.
Skyriaus vyresnysis specialistas Rimantas Adomavičius teigė, kad tokio protokolo dar neteko surašyti.„Ir baudos neskyrėme. Beje, negalima iškart baudos skirti. Pirmiausia reikia įspėti apleistų pastatų savininkus ir tik tada, jeigu jie nesusitvarko, imtis griežtesnių priemonių. Baudos dydis – iki 2000 litų“, – pasakojo jis.
Tikra rakštis
R.Adomavičius teigė, kad kai kurių apleistų statinių savininkai žinomi. „Mieste centre daug pastatų nusipirkęs verslininkas Vladimiras Karpenka, kuris netvarko jų. Mums jis tikra rakštis. Niekaip nepriverčiame sutvarkyti apleistų pastatų. Nekilnojamojo turto prisipirkęs daug, bet jų neprižiūri. Beje, jis gyvena sostinėje, todėl priversti susitvarkyti – sudėtinga. Apleistas ir priežiūros reikalauja ir buvęs Konservų fabrikas. Jį nusipirko bendrovė „Jungtinis duonos centras“. Kalbamės ir su tos bendrovės vadovais, kad irstantis pastatas būtų prižiūrimas ir nekeltų pavojaus praeiviams. Tokie pokalbiai padeda“, – sakė jis.
