DELFI

NT burbulo palikimas – tušti butai

ELTA
2009 gegužės mėn. 5 d. 08:25
Pora dairosi buto
© Corbis
Remiantis nekilnojamojo turto agentūrų pateikiamais skaičiavimais, Vilniuje dabar tušti stovi apie 1 900 naujų butų, didžioji jų dalis - apie pusantro tūkstančio - pernai pabaigtuose statyti daugiabučiuose, rašo „Verslo žinios”. Pasak rinkos analitikų, sunku prognozuoti, kiek šis laisvų būstų sąrašas pailgės šiemet, nes projektai stabdomi ir kreivė, rodanti, kiek butų iškils, vis krenta žemyn. Manoma, kad sostinėje per šiuos metus turėtų būti pastatyta apie 1500 naujų butų, tai reikštų, kad laisvų būstų sąrašas priartėtų prie 3500.

Specialistai skaičiuoja, kad didžiausią pasiūlos dalį Vilniuje sudaro ekonominės ir vidutinės klasės butai, laisvų prestižinių būstų santykinai mažiau, nes jų ir statybos tempai buvo kuklesni.

Skaičiuodami pastatytus butus Kaune ir Klaipėdoje specialistai mini, kad abiejuose miestuose yra neparduota po maždaug 300 butų, o jei įvertintume ir statomus, Klaipėdoje pasiūla išsiplėstų iki daugiau nei 800, Kaune - viršytų 1200.

REKLAMA
Dalintis:
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.


Straipsnių komentarai
Vardas El. paštas
Komentaras
neburnok.lt
 
 
Nekilnojamasis turtas Archyvas
Panevėžyje senų daugiabučių namų gyventojai naktimis sapnuoja košmarus apie artėjantį šildymo sezoną ir laukiančią galimai prievartinę namo renovaciją. Tačiau nuo žilų plaukų atsiradimo neapsaugoti ir tie daugiabučių gyventojai, kurie jau anksčiau apsisprendė ir pradėjo renovuoti savo namą.
Gyvenimas Vokietijoje darosi vis brangesnis: nuomininkai miestuose turi mokėti vidutiniškai penkiais procentais daugiau pinigų nei prieš metus, praneša dienraštis „Frankfurter Allgemeine“. Berlyne šis kainų augimas ypač smarkus.
Pereinamąjį laikotarpį, kuriam pasibaigus žemės ūkio paskirties žemę galės įsigyti fiziniai asmenys iš kitų šalių, Lietuva ketina pratęsti dar trejus metus. Rinkos dalyviams ši naujiena jokių emocijų nekelia, anot jų, užsienio piliečiai nesiveržia pirkti Lietuvoje sklypų ir juose ūkininkauti. O tie, kurie nori Lietuvoje plėtoti žemės ūkio gamybą, steigia įmones ir išvengia kliūčių įsigyjant žemę, rašo „Verslo žinios“.