DELFI

Prognozė: šiemet Latvijoje butai pigs iki 1-1,4 tūkst. Lt už kv.m.

www.DELFI.lt
2009 balandžio mėn. 1 d. 11:37
© DELFI
Nuotaiką Latvijos nekilnojamojo turto rinkoje galima apibūdinti taip: panika, virstanti apatija, rašo DELFI.lv su nuoroda į leidinį „Čas“. Statybos bendrovės, tarpininkai ir perpirkinėtojai mėgina persikvalifikuoti į namų valdytojus arba bando rasti vietą kitose ūkio srityse. O pirkėjai laukia, kol būsto kainos dar labiau nukris, bent iki 40 proc. Šiais metais net pavasarį rinka nepagyvės, kaip nutikdavo anksčiau. Kaip papasakojo leidiniui „Čas“ nekilnojamojo turto agentūros „Ravenna“ direktorė Anonina Zolotko, potencialūs klientai susidomėjimą galbūt parodys tik tuomet, kai kainos nukris dar apie 40 proc.

Vertinant šių metų tendenciją – kas mėnesį būstas antrinėje rinkoje pigo apytikriai 10 proc. – šio momento nebeilgai teks laukti. Eksperto nuomone, šiais metais kvadratinis metras būsto senos statybos namuose nukris iki 300- 400 eurų (1-1,4 tūkst. Lt), o naujos statybos namuose – iki 700- 800 eurų (2,4- 2,7 tūkst. Lt).

Kai kurių butų kainos nukris dar labiau – tai priklausys nuo vietos, kokybės ir finansavimo šaltinio.

REKLAMA
Dalintis:
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.


Straipsnių komentarai
Vardas El. paštas
Komentaras
neburnok.lt
 
 
Nekilnojamasis turtas Archyvas
Panevėžyje senų daugiabučių namų gyventojai naktimis sapnuoja košmarus apie artėjantį šildymo sezoną ir laukiančią galimai prievartinę namo renovaciją. Tačiau nuo žilų plaukų atsiradimo neapsaugoti ir tie daugiabučių gyventojai, kurie jau anksčiau apsisprendė ir pradėjo renovuoti savo namą.
Gyvenimas Vokietijoje darosi vis brangesnis: nuomininkai miestuose turi mokėti vidutiniškai penkiais procentais daugiau pinigų nei prieš metus, praneša dienraštis „Frankfurter Allgemeine“. Berlyne šis kainų augimas ypač smarkus.
Pereinamąjį laikotarpį, kuriam pasibaigus žemės ūkio paskirties žemę galės įsigyti fiziniai asmenys iš kitų šalių, Lietuva ketina pratęsti dar trejus metus. Rinkos dalyviams ši naujiena jokių emocijų nekelia, anot jų, užsienio piliečiai nesiveržia pirkti Lietuvoje sklypų ir juose ūkininkauti. O tie, kurie nori Lietuvoje plėtoti žemės ūkio gamybą, steigia įmones ir išvengia kliūčių įsigyjant žemę, rašo „Verslo žinios“.