„Čia yra diskusinis dalykas. Bent 20 proc. dabartinių projektų išlaidų sudaro liftų keitimas, laiptinių tvarkymas, tačiau tai nėra energiją taupančios išlaidos. Jeigu mes nutartume remti 20-30 proc. energiją taupančių išlaidų, tai tokiu atveju valstybės paramos reikėtų mažiau“, - svarstė G. Kazlauskas.
Dar vienas būdas prasimanyti pinigų, kuriuos būtų galima skirti namų renovavimui, taršos emisijų pardavimas šalims, kurios pagal Kioto protokolą neišsitenka savose kvotose.
„Yra taip vadinamos žaliosios investicijos. Pagal Kioto protokolą Lietuva turi atitinkamą kiekį emisijų, kurių neišnaudoja. Tas emisijas galima parduoti kitoms valstybėms“, - sakė ministras ir pridūrė, jog potencialiomis „pirkėjomis“ galėtų būti Japonija, Austrija arba Norvegija.
Tačiau, anot G. Kazlausko, Vyriausybės tikslas per metus renovuoti apie 2 tūkst. daugiabučių namų realiai gali būti pradėtas įgyvendinti tik kitais metais, nes šiuo metu prie Vyriausybės sukurta darbo grupės dar nėra parengusi tikslaus namų renovavimo finansavimo modelio, neaišku, ar prie projekto prisidės bankai.
„Pats principas yra toks, kad turi būti sukurtas fondas – kreditiniai ištekliai. Iš kur tuos kreditinius išteklius paimti, planas kaip ir yra. Tie kreditiniai ištekliai turėtų patekti į bankus ir, galbūt, bankai turėtų prisidėti prie finansavimo. Bet tai yra kreditiniai ištekliai, tai nėra valstybės parama“, - pasakojo G. Kazlauskas.
Pasak jo, norint per metus renovuoti apie 2 tūkst. namų, prireiktų apie 3-4 mlrd. Lt, jeigu valstybės dalis sudarytų 50 proc. Tuo atveju, jei valstybės parama kristų iki 30 proc., iš biudžeto reikėtų apie 1 mlrd. Lt.
„Nėra valstybės pajėgumų“, - tvirtina G. Kazlauskas bei priduria, kad net šiais metais norint pabaigti renovuoti tuos objektus, kuriems jau yra paruošti projektai ir kuriuos Vyriausybė buvo įsipareigojusi finansuoti 50-čia proc., trūksta apie 30 mln. Lt. Dėl šios priežasties mąstoma modifikuoti parengtus projektus taip, kad valstybei nereikėtų prisidėti prie energijos netaupančių objektų renovavimo – pavyzdžiui, prie jau minėtų laiptinių atnaujinimo.
Trūksta inžinerinio personalo
G. Kazlauskas, kuris prieš pradėdamas eiti ministro pareigas dirbo bendrovės „Merko statyba“ generaliniu direktoriumi, tvirtina, jog net ir esant pakankamiems finansiniams ištekliams, problemų renovuojant būstus nebus išvengta. Pasak jo, statybų bendrovės Lietuvoje neturi pakankamai inžinerinio personalo, kuris išmanytų techninius senų būstų renovavimo darbus.
„Renovavimo klausimai (fasadai, stogai) yra labai specializuotos statybos darbai ir Lietuvoje nėra daug įmonių, užsiimančių šita specializacija. Didžiosios įmonės anksčiau šitais reikalais nesidomėjo“, - sakė G. Kazlauskas.
Pasak jo, perkvalifikuoti darbininkus galima ganėtinai greitai, bet trūkstant inžinerinio personalo, situacija tampa kiek sudėtingesnė.
DELFI primena, kad praėjusią savaitę Vyriausybėje surengtame pasitarime buvo sutarta, jog daugiabučių renovaciją bus siekiama įgyvendinti kvartalais pagal tipinius projektus, kuriuos turėtų parengti savivaldybės.
Renovaciją ketinama vykdyti per specialų fondą, į kurį tikima pritraukti apie 1 mlrd. Lt europinių lėšų bei paskolų iš Europos investicijų banko ir maždaug 2 mlrd. Lt iš Lietuvoje veikiančių komercinių bankų.
Šiuo metu turėtų būti renovuojama maždaug 30 tūkst. daugiabučių. Be to, renovacijos laukia nemažai socialinių įstaigų – ligoninių, mokyklų, darželių, kitų pastatų.
