Statytojai spaudžia valstybę prisidėti, kad šalyje daugėtų įperkamo būsto

Būsto kainoms pasiekus įperkamumo ribą, nekilnojamojo turto plėtotojai ragina valstybę prisiimti daugiau išlaidų ir taip būstą padaryti labiau įperkamą pirkėjams, brangstant būtiniausioms produktams neišgalintiems vis daugiau pinigų skirti būsto paskolai. Pirmiausiai jie ragina miestų vadovybę prisiimti socialinės ir inžinerinės infrastruktūros įrengimą, nes pastaroji esą sudaro iki dešimtadalio būsto kainos.

Neatlygintinai premjerą Gediminą Kirkilą darnios urbanistinės plėtros klausimais konsultuojantis bendrovės „Eika“ direktorius ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis antradienį tvirtino, kad apskritai būtina aiški valstybės politika dėl miestų plėtros.

Jo teigimu, būsto plėtra rimsta ir dabar reikia kompleksinių priemonių, kad ji nesustotų, nes gyvenamojo ploto poreikis dar nėra patenkintas.

R. Dargis prognozuoja, kad jau kitais metais kai kurie nekilnojamojo turto projektai gali būti kuriam laikui sustabdomi dėl pabrangusių energetinių išteklių ir ribotų žmonių galimybių įpirkti vis brangstantį būstą.

„Mes esame palikę rinkos dalyviams visą situaciją, kuria pasinaudoti gali nedidelė grupė žmonių, tie kurie gali pasiskolinti pinigų ir įpirkti (būstą – DELFI), bet poreikis būstui yra gerokai didesnis nei galinčiųjų nusipirkti skaičius. Vakarų valstybės ir ne tik turi aiškią politiką, nukreiptą į mažiau socialiai apsaugotus žmones“, – dėstė jis.

Pašnekovas siūlo, kad, pavyzdžiui, miestų savivaldybės, valdydamos žemę ir infrastruktūrą, galėtų pasiūlyti pačiai rinkai visai kitokiomis sąlygomis statytis socialiai mažiau įgalintiems žmonėms būstą.

„Danai tai yra išsprendę per bendrijas, jie turi tokį modelį, kai miestas duoda žemę, infrastruktūrą ir įsikūrusi bendrija tik statosi būstą, jie nėra rinkos dalyviai ir statosi tik sau. Mes to dar neturime ir ateina laikas, kai reikės ir apie tai pagalvoti“, – pasakojo R. Dargis.

Tuo tarpu SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda nemano, kad valstybė turėtų skatinti būsto kainų augimą ir nepagrįstų lūkesčių skatinimą.

„Pastaruoju metu valstybė nėra tas pagrindinis veiksnys, kuris trukdo naujo būsto pasiūlai didėti. Dabar pagrindinė kliūtis yra ta, kad statybininkai neturi pakankamai pajėgumų. Ar gali jie imtis naujų projektų, jeigu jie paprasčiausiai neturi statybinių pajėgumų?“ – svarstė jis.

G. Nausėdos teigimu, potencialių pirkėjų ratas nuolat mažėja, o Lietuvoje būstas įperkamas vis sunkiau, todėl galimas kainų mažėjimas būtų normalus reiškinys.

„Bet jau ir dabar tam tikruose segmentuose yra tam tikras pirkėjų stygius ir nors mes būstų pastatome vis dar gerokai mažiau nei paskutiniais sovietmečio metais, ekonomikoje fizinė pastatytų būstų apimtis ne daug ką lemia, svarbiausias klausimas yra, kiek už tokią kainą yra žmonių, pasirengusių pirkti“, – tvirtino jis.

SEB Vilniaus bankas prognozuoja, kad 2008 metais prasidės nekilnojamojo turto bumo pabaiga.