„Toks teismo sprendimas yra labai reikšmingas autorių teisių bylų praktikai Lietuvoje, kadangi jis panaikina bet kokias abejones dėl, pavyzdžiui, kavinės ar kirpyklos savininko pareigos mokėti už jų patalpose naudojamą foninę muziką, - DELFI sakė Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūrai (LATGA-A) teisme atstovavusi advokatė, patentinė patikėtinė Vilija Viešūnaitė. – Reikia viltis, kad esant tokiai teismo nuomonei pavyks išvengti daugelio ginčų su kūrinių naudotojais, o taip pat paskatins juos sudaryti sutartis su LATGA-A dėl kūrinių naudojimo“.

LAT konstatavo, kad autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis, įskaitant viešą kūrinio atlikimą bei paskelbimą, t. y. tiek tada, kai kūrinys atliekamas tiesiogiai (gyvas atlikimas), tiek panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą, radijo ir televizijos (re)transliaciją.

Teismo nuomone, už transliuojamo kūrinio naudojimą, panaudojant jį kaip foninę muziką viešoje vietoje (pavyzdžiui, kavinėje), atlyginimą autoriams privalo mokėti ne tik transliuotojai, bet ir antriniai naudotojai.

„Viena ta aplinkybė, jog naudojami radijo laidos metu transliuojami muzikos kūriniai, niekaip nedaro įtakos muzikos kūrinio teisinei apsaugai ir atitinkamai autoriaus teisei gauti atlyginimą už tokį jo sukurto muzikos kūrinio naudojimą. Tokia pati išvada darytina, net ir pripažinus, kad radijo laidos, kuriose panaudoti muzikos kūriniai, yra savarankiškas autorių teisės objektas“, - pabrėžė LAT.