„Mes apgailestaujame dėl tokios JAV pozicijos, nes deklaruojant partnerystę, draugiškus santykius, pagarbą žmogaus teisėms, demokratiją, manėme, kad šita valstybė tikrai nevengs atsakomybės prisidengdama imunitetu, - sakė jūreivių ir jų giminaičių interesams atstovaujantis advokatas Valdemaras Stančikas. - Juo labiau, kad ieškovas yra Europos Sąjungos piliečiai, JAV turi ambasadą ir yra sudarytos visos galimybės savo interesus ginti procese. Amerika yra pasamdžiusi vieną iš didžiausių advokatų kontorų, kuri puikiai galėtų ginti jų teises ir išspręsti ginčą valstybėje, kurioje gyvena 36 ieškovai. Vien dėl ekonomiškumo ir protingumo principo procesas būtų lengvesnis, nes ieškovų galimybės išvykti ir dalyvauti procese JAV yra labai ribotos“.
Ar bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas atsižvelgs į JAV prašymą, teismas žada paskelbti trečiadienį. Jeigu teismas paliks skundą nenagrinėtą, jūreiviams atstovaujantis advokatas V. Stančikas žada kreiptis į aukštesnės instancijos teismus. Tiesa, jeigu ieškinys bus paliktas nenagrinėtas, Lietuvos jūreiviams gali tekti atlyginti daugiau kaip 2,5 tūkst. eurų, kuriuos JAV sumokėjo Lietuvos advokatams už atstovavimą byloje.
„Kalėjime pralaikyti žmonės bandė ginti savo teises ir atgauti pinigus, tačiau bus priversti dar susimokėti“, - stebėjosi jūreivių gynėjas.
Galėtų kreiptis į JAV teismus
Pasak advokato V. Stančiko, prieš nusprendžiant nenagrinėti ieškinio reikėtų išsiaiškinti, ar Lietuvos ir JAV piliečiams yra sudaromos vienodos teisės ginti savo teises teismuose. Jis mano, kad URM iš JAV turėtų išsireikalauti duomenis, ar šioje valstybėje Lietuvos piliečiai galėtų apginti savo teises ir kokia praktika remiasi JAV nagrinėdama kitų piliečių skundus. „Mes manome, kad valstybės turėtų taikyti suverenios lygybės ir lygiateisiškumo principus“, - pabrėžė V. Stančikas.
Tačiau civilinį ginčą nagrinėjantis teisėjas Dainius Rinkevičius nusprendė advokato prašymo netenkinti tai užvilkintų bylos nagrinėjimą.
Jūreivių ir jų giminaičių interesams atstovaujantis V. Stančikas tvirtino, kad jeigu ateityje bus išnaudotos visos galimybės ieškinius nagrinėti Lietuvos teismuose, išliks galimybė kreiptis į JAV teisingumo vykdytojus.
Tiesa, pasak JAV atstovaujančio advokato R. Paukštės, jūreiviai jau bandė ginti savo teises – iš kalėjimo paleisti Lietuvos piliečiai kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instanciją, tačiau jų skundas buvo pripažintas nepagrįstu. „Jie turėjo galimybę toliau bylinėtis Amerikos teismuos, tačiau nusprendė ginčą spręsti Lietuvoje“, - patikino advokatas.
Vis dėlto, kaip sakė taip pat JAV interesams atstovaujanti advokatė Vilija Vaitkutė, jeigu Lietuvos teismai imtųsi nagrinėti jūreivių ieškinius ir juos pripažintų pagrįstais, greičiausiai iškiltų problemų dėl teismo sprendimo vykdymo. „Spėju, kad JAV pasakytų, jog Lietuvos teismas neturėjo jurisdikcijos“, - teigė V. Vaitkutė.
Vienas jūreivis prašo priteisti beveik milijoną dolerių
DELFI primena, kad motorlaivis „Yalta“ buvo sulaikytas 2003-iųjų birželio pabaigoje Karibų jūroje netoli Barbadoso. Laive buvo rasta apie 3,5 tonos kokaino, kurio rinkos vertė siekė 1,25 mlrd. litų. Iš Panamos į vieną uostų Europoje plaukusią „Jaltą“ sulaikė britų karo laivas ir perdavė JAV Pakrančių apsaugai.
Beveik metus laive dirbę jūreiviai buvo laikomi kalėjime Floridos valstijoje. Lietuviai teigė nežinoję apie laivu gabenamą narkotikų siuntą. Dėl sunkių kaltinimų narkotikų kontrabanda „Yalta“ dirbę jūreiviai buvo išteisinti, nors jiems grėsė net iki 25 metų nelaisvės.
Lietuvos piliečius laive įdarbino viena agentūra. Klaipėdiečių įgula į Panamą išlydėta 2002 metų gruodžio 29-ąją. Jos darbo kontraktas turėjo pasibaigti po pusmečio - 2003 m. birželio 22-ąją. Laive vienas jūreivis mirė dėl neva narkotikų perdozavimo. Laivo kapitonu ir vyr. mechaniku tapo ukrainiečiai, o kapitono vyresniuoju padėjėju - kolumbietis. Būtent jis pripažino savo kaltę byloje dėl narkotikų kontrabandos stambiu mastu.
Išteisinti Lietuvos jūreiviai buvo deportuoti iš JAV.
Pasak advokato V.Stančiko, jūreiviai iš JAV reikalauja ne tik neturtinės, bet ir turtinės žalos atlyginimo. „Jūreiviai prašo priteisti konfiskuotus ir negrąžintus daiktus bei pinigus, taiip pat paskaičiavo pagal savo turėtas sutartis negautą darbo užmokestį, o tai sudarė maždaug po kelis tūkstančius dolerių per mėnesį“, - sakė advokatas.
Maksimali ieškinio suma - 900 tūkst. JAV dolerių.