Strasbūro teismas nusprendė, kad nagrinės J. Leparskienės skundą tik pagal vieną Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos straipsnį – dėl teisės į gyvybę.

Apsvarsčiusi penkiolikmečio sūnaus netekusios motinos pareiškimą, EŽTT konstatavo, kad „ši pareiškimo dalis kelia sudėtingus faktų ir teisės klausimus, kurių išsprendimas turi priklausyti nuo nagrinėjimo iš esmės“.

Strasbūras paprašė Lietuvos Vyriausybę pateikti savo poziciją dėl šiaulietės pareikšto skundo.

J. Leparskienės sūnus Justinas buvo sunkiai sužalotas dar 2001-ųjų gegužės 10-ąją. Jo gyvybės medikams nepavyko išgelbėti – nepilnametis ligoninėje mirė liepos 21-ąją.

Dėl vaikino neatsargaus nužudymo bei piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi dvejiems metams ir šešiems mėnesiams buvo nuteistas Šiaulių rajono policininkas Tomas Burčikas.

Tačiau į įkalinimo įstaigą pareigūnas nebuvo pasodintas - teismo skirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas trejiems metams.

Policininkas buvo įpareigotas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos. T. Burčikui bausmės laikas jau yra pasibaigęs.

Teismas yra nustatęs, kad 2001-ųjų gegužės 10-ąją apie 11.30 val. Šiaulių rajono policijos komisariato viešosios policijos patrulinės tarnybos būrio kelių patrulis T. Burčikas kartu su kolega patruliavo kelyje Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas.

Šiaulių rajone, Lieporių kaime pareigūnai stabdė automobilį ,,Mitsubishi Space Vagon”, kurio vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Kadangi automobilis nestojo, policininkas tarnybiniu pistoletu paleido du perspėjamuosius šūvius į viršų ir, nesuteikęs automobilio vairuotojui galimybės sustoti, maždaug iš 40 metrų atstumo iššovė du šūvius į automobilį. Pareigūnas teigė šovęs į galinį dešinį ratą, tačiau pataikė mašiną vairavusiam Justinui L. į galvą.

Automobiliu važiavo dar trys nepilnamečiai, jie nebuvo sužaloti.

Baudžiamąją bylą nagrinėję Lietuvos teismai J. Leparskienei nebuvo priteisę neturtinės žalos – nors ji buvo pareiškusi milijono litų ieškinį, teisėjai jai nurodė į teismą kreiptis civiline tvarka.

Moteris Strasbūro teismui parašė skundą dar 2001-aisiais, tačiau jo nenagrinėjo – buvo laukiama, kol teismų procesas baigsis Lietuvoje.

Sūnaus netekusi motina skundėsi ne tik dėl teisės į gyvybę, bet ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą – esą jai nebuvo suteikta tinkama teisinės gynybos priemonė patirtai žalai atitaisyti. Tačiau pagal šį Konvencijos straipsnį EŽTT skundo nusprendė atskirai nenagrinėti – esą visos aplinkybės paaiškės nagrinėjant skundą iš esmės.