Jei sutuoktiniai pageidauja, kad jų turimas asmeninis turtas, įgytas iki santuokos sudarymo taptų bendrąją jungtine nuosavybe, jie gali dėl to susitarti vedybų sutartyje, tik reikėtų atkreipti dėmesį, kad skiriantis būtų dalinamas ir tas turtas, kuris buvo įgytas iki susituokiant.
Daugeliui sutuoktinių priimtina bendroji nuosavybė, tačiau jų netenkina įstatymuose numatyta jungtinės bendrosios nuosavybės forma. Vedybų sutartimi sutuoktiniai gali nustatyti, kad turtas, įgytas jau po santuokos sudarymo bus laikomas bendrąja daline sutuoktinių nuosavybe.
Įsidėmėtina, kad vedybų sutartyje negali būti sąlygų, kurios prieštarautų imperatyvioms įstatymų normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, riboja sutuoktinių teisnumą ir veiksnumą, keičia turto paveldėjimo sąlygas, asmenines tėvų teises ir pareigas vaikams ir pan. (CK 3.105)
Vedybų sutartis gali būti sudaroma tiek iki santuokos įregistravimo tiek po to.
Vedybų sutartis, sudaryta iki santuokos įregistravimo, vadinama ikivedybine sutartimi. Jos ypatybė ta, kad šios rūšies sutartis įsigalioja tik nuo santuokos įregistravimo dienos, t.y. tada, kada iškyla būtinybė vienaip ar kitaip reguliuoti sutuoktinių turtinius tarpusavio santykius.
Ikivedybinės sutarties negali sudaryti nepilnametis asmuo, kadangi jis dar neturi tam būtino civilinio veiksnumo: galimybės savarankiškai savo veiksmais įgyti teisių ir pareigų. Tokiu atveju belieka vedybų sutartį sudaryti susituokus (povedybinė sutartis), nes tuomet nepilnametis asmuo įgyja visišką civilinį veiksnumą.
Povedybinė sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo. Paprastai ji įsigalioja nuo jos sudarymo datos, tačiau sutartyje galima numatyti, kad ji įsigalios nustatytą datą ateityje, po tam tikro termino ir pan.
Keblumų gali kilti, jeigu vedybų sutartį nori sudaryti asmuo, teismo sprendimu pripažintas ribotai veiksniu. Tuomet jis turi gauti rašytinį savo rūpintojo sutikimą. Žinoma, galimi atvejai, kai rūpintojas sutikimo neduoda, nors tam nėra jokių objektyvių priežasčių. Tokiu atveju reiktų kreiptis į teismą su prašymu leisti sudaryti vedybų sutartį.
Vedybų sutarčiai įstatymai nustato notarinę formą, todėl galioja tik tokia vedybų sutartis, kuri yra patvirtinta notaro. Po to vedybų sutartis turi būti registruojama vedybų sutarčių registre, kurį tvarko hipotekos įstaigos. Tik tokiu atveju vedybų sutarties nuostatas galima panaudoti prieš trečiuosius asmenis, bet ši taisyklė netaikoma, jei sandorio sudarymo metu tretysis asmuo žinojo apie vedybų sutartį.
Keisti vedybų sutartį galima tik teismo leidimu. Vadinasi, vėliau norėdami pakeisti vieną ar kitą sąlygą, sutuoktiniai turėtų kreiptis į teismą. Teismui patvirtinus, kad norimi daryti pakeitimai galimi, jie įtraukiami į vedybų sutartį, kurią vėl patvirtina notaras. Pakeitimai taip pat registruojami vedybų sutarčių registre.
Jeigu dėl vienokių ar kitokių priežasčių vedybų sutartis tampa nebereikalinga, ją galima nutraukti tokia pat tvarka, kokia nustatyta jos sudarymui. Sutartis gali būti nutraukta ir vieno sutuoktinio reikalavimu teismo sprendimu.
Vedybų sutarties galiojimas baigiasi nutraukus santuoką arba sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (čia kalbama apie separaciją). Tačiau ir po to išlieka tokios prievolės, kylančios iš vedybų sutarties, kurios nesibaigia po santuokos nutraukimo ar separacijos nustatymo. Vedybų sutarties pabaiga registruojama vedybų sutarčių registre.
Sudarant vedybų sutartį reikįtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad teismas gali pripažinti vadybų sutartį negaliojančia, jei ši iš esmės pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir vienam iš sutuoktinių yra labai nepalanki.
Dėl vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia taip pat gali kreiptis sutuoktinių kreditoriai, jei sutartis yra fiktyvi, t.y. sudaryta tam, kad tarkim būtų išvengta vykdyti bendras sutuoktinių prievoles.
Straipsnyje išdėstyta nuomonė nepretenduoja į absoliučią tiesą. Tai autoriaus nuomonė aktualiu klausimu, grindžiama Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kuriai pritarti ar ne, yra kiekvieno asmens teisė.
Konsultacijas rengia VšĮ “Vilniaus universiteto Teisės klinika” – nemokamos teisinės konsultacijos, Vilnius, Vilniaus g. 25; tel: 8 (5) 231 28 00; el.paštas: teises.klinika@tf.vu.lt ; www.teisesklinika.lt