Energetikų planuose – „protingieji tinklai“

© K.Šatūno nuotr.

-Kuo skiriasi tradicinė ir naujoji elektros energetikos sistema?

-Tradicinė, mums įprasta energetikos sistema yra paremta centralizuotu elektros tiekimu, o galimybės automatizuoti procesus ar perduoti informaciją tiekėjams ir vartotojams yra ribotos. Svarbus ribojantis veiksnys yra tai, kad elektros energija gaminama didelės galios elektrinėse, dažniausiai nutolusiose nuo vartojimo centrų.

Įgyvendinama pažangiųjų tinklų alternatyva pasižymi elektros energijos generacijos šaltinių įvairove ir liberalia rinka, kai tarifai yra lankstesni ir priklauso nuo energijos pasiūlos ir paklausos. Esant tokiai sistemai, elektros vartotojas yra aktyvus proceso dalyvis, galintis įtakoti savo suvartojamos energijos kiekį ir jos kainą. Didelė pažangiųjų tinklų nauda yra ir ta, kad jie gali patys save “gydyti” – atsistatyti po avarijų, todėl mažėja ir eksploatacijos kaštai.

-Vizija, kurią pateikiate, ko gero yra tolimos ateities klausimas.

-Gali pasirodyti, kad pažangieji tinklai pareikalautų tolimos ateities technologijų, bet taip anaiptol nėra. Pažangieji tinklai vystomi etapais. Kai kas šiuo metu jau daroma ir Lietuvos įmonėse.

Pažangiųjų tinklų kompleksą sudaro moderni elektros energijos apskaita, skirstomojo tinklo automatizavimas, automatizuota išskirstyta generacija ir sistemų integracija bei jų komunikacijų sukūrimas. Dalyje šių sričių Lietuvoje jau veikia modernūs sprendimai. 29 proc. objektų perdavimo tinkle yra valdomi automatizuotų valdymo sistemų, o apskaitos sistema yra 100 proc. automatizuota. Skirstomuosiuose tinkluose automatizuotos valdymo sistemos valdo 519 objektų iš daugiau kaip 1500. Visa tai padeda ne tik geriau valdyti infrastruktūrą, užtikrinti geresnį persiuntimo patikimumą, bet ir leidžia jai dirbti efektyviau mažesniais kaštais.

Artimiausiais metais valdymo srityje bus toliau diegiamas automatizuotas valdymas, o apskaitoje palaipsniui, iki 2013 m., visiems ne buitiniams elektros energijos vartotojams bus siekiama įrengti automatizuotą elektros energijos apskaitą.

-Koks yra prognozuojamas pažangiųjų tinklų efektas?

-Tokių tinklų idėja ir plėtros planai glaudžiai siejasi su siekiu mažinti elektros sunaudojimą ir energetikos poveikį aplinkai. Europos Sąjungoje tai nurodo Europos komisijos iškelti tikslai šalims narėms „20-20-20”. Užsibrėžta iki 2020 m. šiltnamio efektą skatinančių dujų (CO2) emisiją sumažinti 20 proc. (lyginant su 1990 metais). Per tą laikotarpį dalis suvartojamos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių turėtų padidėti iki 20 proc., o bendras energijos sunaudojimas didinant jos suvartojimo efektyvumą – sumažėti 20 procentų. Nepertvarkant energetikos infrastruktūros, šių tikslų pasiekti tikrai nepavyks.

-O kada pažangiųjų tinklų naudą pajus vartotojai?

-Pirmiausia, svarbi jų kūrimo dalis yra elektros energijos rinkos kūrimas, kai kainą vartotojams lemia elektros paklausa ir pasiūla. Šis tinklas gali naudoti elektros energiją pasirenkant laiką ir palankiausią tarifą. Didelė dalis vartotojų tokio modelio naudą pajus jau kitąmet, o ateityje rinkos dalyviais taps ir buitiniai vartotojai.

Svarbu ir tai, kad tolimesnėje perspektyvoje būtina pažangiųjų tinklų sistemos dalimi bus ir protingas namas, efektyviai naudojantis energiją ir labai patogus gyventi. Pavyzdžiui, vienas pažangiųjų tinklų bandomųjų projektų dabar yra įgyvendinamas Ispanijoje, Malagoje. Projektas apima 300 pramonės vartotojų, 900 paslaugų tiekėjų, 11 tūkst. namų valdų. Elektrą jiems gamins paskirstytas generatorių tinklas, kurį sudarys fotovoltinių saulės baterijų, vėjo bei dujų mikroturbinų tinklas. Projektu siekiama ne tik padidinti energijos naudojimo efektyvumą ir sumažinti CO2 išmetimą, bet ir įdiegti aktyvų energijos poreikio valdymą ir jos balansavimą mikrogeneracijos pagalba. Tam būtina praktiškai įgyvendinti ir išbandyti protingo namo idėją.

V. Bancevičius tarptautinėje energetikos konferencijoje rugsėjo 30 d. skaitys pranešimą „Pažangiųjų elektros tinklų perspektyva”. Daugiau informacijos www.energetikoskonferencija.lt