- Ar manote, kad jūsų kelionė į Lietuvą kovo viduryje, susijusi su „PKN Orlen“ antrinės bendrovės logistikos problemomis, buvo nesėkminga?
- Mes pateikėm įvairius galimų „Orlen Lietuva“ logistikos problemų sprendimų variantus, tačiau, atrodo, bendrovei trūksta Lietuvos vyriausybės paramos ir ji yra diskriminuojama rinkoje. Tai taip pat turi įtakos kompanijos finansiniams rezultatams. Mes tereikalaujame, kad būtų laikomasi ES laisvosios konkurencijos taisyklių.
- Ar įmanoma išeiti iš šios aklavietės? Jei ne, ar „Orlen“ ketina parduoti „Mažeikių naftą“?
- Skyrėme Lietuvos vyriausybei penkis mėnesius išspręsti „Orlen“ logistikos problemoms ir pažiūrėsime, ar bus progresas iš Lietuvos pusės. „Orlen“ pasiskolino 3 mlrd. dolerių (7,8 mlrd. Lt), kad nusipirktų bendrovę „Mažeikių nafta“. Problemos tęsiasi jau trejus metus, ir gamykla turi pagaliau tapti pelninga.
- Ar padėtis pagerėtų, jei mažesnę dalį akcijų nusipirktų Rusijos koncernas?
- Galima apsvarstyti įvairius variantus. Kiekvienas sprendimas, kuris duos apčiuopiamą pelną, yra teisingas, tačiau kol kas per anksti priimti galutinį sprendimą.
- Kaip manote, ar sprendimas ateiti į Lietuvos rinką buvo teisingas?
- Praėjus trejiems metams mes matome, kad sutartis nebuvo tinkamai parengta. Sprendimą pirkti bendrovę „Mažeikių nafta“ nulėmė politiniai ir verslo veiksniai, o dabar viską reikia vertinti griežtai iš ekonominės pusės. Nepritariu nuomonei, kad jei „PKN Orlen“ nebūtų investavusi į bendrovę „Mažeikių nafta“, Rusijos kompanijos būtų užplūdusios Lenkiją su pigiu kuru. Mes neturime tinkamos transporto infrastruktūros, be to, išplėtus Gdansko naftos perdirbimo įmonę „Lotos“, vietos paklausa sumažėjo.
