KT teigimu, prieš pusantrų metų priimtame Atominės elektrinės įstatyme nenustačius, kokiais principais vadovaujantis būtų parenkami valstybei bendrovėje atstovausiantys asmenys, buvo pažeistas pagrindinis šalies įstatymas.
Opozicinės frakcijos „Tvarkos ir teisingumo“ iniciatyva Seimas pernai rugsėjį priėmė nutarimą, kuriuo paprašė KT ištirti „Leo LT" sudarymo aplinkybes.
2008-ųjų gegužę sukurtą bendrovę „Leo LT“ sudaro dvi valstybei priklausančios elektros įmonės – „Lietuvos energija“ bei „Rytų skirstomieji tinklai“ – ir AB VST, priklausanti „NDX energijai“, kuri įeina į didžiausią mažmeninės prekybos tinklą „Maxima LT“ valdančią įmonių grupę.
61,7 proc. „Leo LT“ akcijų valdo Vyriausybė, 38,3 proc. – „NDX energija“.
„Leo LT“ turėtų atstovauti Lietuvai statant naują atominę elektrinę, rūpintis elektros jungčių su Lenkija ir Švedija statybomis.
Konkrečios bendrovės kvietimas Konstitucijos nepažeidė
Politikai suabejojo, ar nenusižengta Konstitucijai, į bendrovę be konkurso pakvietus privatų investuotoją – „NDX energiją“. „Įstatymu įtvirtinamas nevienodas ūkio subjektų reguliavimas. Mūsų požiūriu, išskirtinių teisių suteikimas yra antikonstitucinis“, - prieš kelias savaites viešame KT posėdyje teigė Seimo vicepirmininkas liberalcentristas Raimondas Šukys, atstovaujantis įstatymo oponentams.
Šis punktas neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai (įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs), 46 straipsnio 4 daliai (įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę).
Anot KT, įstatymas ir jame įtvirtintas Lietuvos strateginis tikslas elektros energetikos srityje lemia atitinkamus nacionalinio investuotojo steigimo ir veiklos tikslus.
Steigimo tikslai esą neatsiejami nuo elektros energetikos. Kaip teigiama nutarime, VST yra specifinis ūkio subjektas, veikiantis šioje srityje, tai – didelė elektros energetikos bendrovė, valdanti vienus didžiausių šalies skirstomųjų tinklų. Be „Rytų skirstomųjų tinklų“ ji yra vienintelis Lietuvos ūkio subjektas, turintis didelę elektros vartotojų rinką, nepertraukiamai generuojantis didelius pinigų srautus elektros energetikos srityje.
„Nėra teisinio pagrindo teigti, kad pasirenkant nacionalinio investuotojo modelį ir jį įtvirtinant Atominės elektrinės įstatyme nebuvo imtasi pakankamų priemonių išsiaiškinti, ar toks nacionalinis investuotojas bus pajėgus įgyvendinti jam šiame įstatyme keliamus tikslus“, - pažymėta nutarime.
Vartotojų teises gina kiti įstatymai
KT taip pat buvo prašoma išsiaiškinti, ar prieš metus priimtose Atominės elektrinės įstatymo pataisose nurodomas „Leo LT“ tikslas „socialiai atsakingai siekti naudos sau ir visiems savo akcininkams“ neprieštarauja Konstitucijai, kurioje sakoma, kad valstybė gina vartotojų teises.
R. Šukys teismo posėdyje teigė, kad ši nuostata neužtikrina vartotojų teisių apsaugos. Tai esą reiškia, kad nacionalinis investuotojas gali nevykdyti svarbių strateginių projektų, jei tai neatitiks jo interesų. „Esu įsitikinęs, kad įstatyme turėjo būti numatyta, kaip užtikrinti vartotojų interesus“, - kalbėjo politikas.
Tačiau KT paskelbė, kad tai neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 5 daliai, kurioje nurodyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Kaip teigiama nutarime, vartotojų teises ir interesus gina keli kiti įstatymai. „Ginčyta Atominės elektrinės įstatymo nuostata tokio reguliavimo nepakeitė“, - pažymėjo KT.
Mat įstatyme įtvirtintas nacionalinio investuotojo tikslas – siekti naudos sau ir visiems savo akcininkams nėra vienintelis. Pareiškėjas esą nepateikė argumentų, pagrindžiančių, kad dėl minėtos nuostatos santykiai elektros energetikos sektoriuje pakito taip, kad atsirado būtinybė nustatyti papildomą vartotojų teisių apsaugą ir kad tokia apsauga turi būti nustatyta būtent Atominės elektrinės įstatyme.
Pažeidimų rado kituose įstatymuose
Tačiau 2007 m. birželį priimto Atominės elektrinės įstatymo 8 straipsnio 1 dalis tuo aspektu, kad joje nustatytas teisinis reguliavimas neužtikrintų įstatymo tikslo – sudaryti finansines prielaidas naujos jėgainės statybai – įgyvendinimo, prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 3 daliai.
Šioje įstatymo dalyje nenustatyta, kokiais principais, užtikrinančiais veiksmingą atstovavimą valstybei – akcijų valdytojai turi būti vadovaujamasi parenkant valstybės akcijoms atstovaujančius asmenis. Be to, nenustatyta, kaip turi būti organizuojamas valdymas (nacionalinio investuotojo akcininkams įgyvendinant savo turtines ir neturtines teises), kad būtų kaupiamos piniginės lėšos statybai.
Tokiu būdu, konstatuota nutarime, buvo pažeistas iš Konstitucijos kylantis reikalavimas ūkinę veiklą reguliuoti taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, nebūtų sudaryta prielaidų piktnaudžiauti valdant valstybės investuotą turtą.
Be to, Konstitucijai prieštarauja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnis ta apimtimi, kuria nėra nustatyti turto investavimo kriterijai, kurie leistų diferencijuoti valstybės turto investavimą atsižvelgiant į investuojamo turto specifiką ir reikšmę bendrai tautos gerovei bei kitas konstituciškai reikšmingas aplinkybes.
Pagal Konstitucijos 128 straipsnį, valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas.
Tuo tarpu šio įstatymo nuostata: „Sprendimai dėl valstybės ir savivaldybės turto investavimo priimami vadovaujantis Vyriausybės nustatytais kriterijais ir tvarka“ ta apimtimi, kuria pavedama Vyriausybei nustatyti tokio turto investavimo kriterijus, pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija.
Keis stebėtojų tarybą
Iškart po KT sprendimo Vyriausybėje susitikę premjeras Andrius Kubilius ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas žurnalistams savo nuomonės nekomentavo.
„KT konstatavo, kad įstatyme apibrėžti bendrovės valdymo principai prieštarauja Konstitucijai. Po šio KT sprendimo visuomenėje neturi likti neteisingumo jausmo, todėl per šią savaitę kartu su teisininkais atidžiai išnagrinėsime šį nutarimą ir priimsime sprendimus, kurie neleis Lietuvos piliečiams abejoti demokratine teisine valstybe“, - premjero žodžius žurnalistams perdavė jo atstovas spaudai Ridas Jasiulionis.
Jo teigimu, artimiausiu metu „Leo LT“ stebėtojų taryboje „turės įvykti pokyčių, kad būtų proporcingai ir tinkamai atstovaujami valstybės ir visuomenės interesai“.
Ragina peržiūrėti ankstesnius sprendimus
Kaip pažymėjo vienas iš kreipimosi į KT iniciatorių R. Šukys, šis nutarimas iš esmės patvirtino, jog abejonės dėl „Leo LT“ įsteigimo ir veiklos konstitucingumo bei teisėtumo turėjo pagrindą.
„Dėl netinkamai Vyriausybės parengtų ir Seimo priimtų įstatymų, kurių pagrindu buvo įkurta „Leo LT“, faktiškai iškilo grėsmė, kad svarbiausi šiam projektui formuluoti uždaviniai – pastatyti naują atominę elektrinę bei sujungti Lietuvos energetinę sistemą su Europos Sąjungos energetine sistema – gali likti neįgyvendinti“, - pranešime spaudai cituojamas politikas.
Anot jo, KT nutarimas „mažų mažiausiai yra rimtas įpareigojimas iš esmės taisyti „Leo LT“ veiklą bei valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą reglamentuojančius teisės aktus.
Dabar esą reikalinga esminė daugelio įstatymų revizija, užtikrinant realų vartotojų interesų gynimą, aiškiau reglamentuojant nacionalinio investuotojo valdymo mechanizmą, valstybės atstovavimą įmonėje, bei konkretinant bendrovės veikimo tikslą – aiškiai įpareigojant pastatyti naują atominę elektrinę bei nutiesti jungtis.
Tuo tarpu ekspremjeras, socdemų lyderis Gediminas Kirkilas teigė sveikinantis KT nutarimą: „Jis pripažino pagrindinius dalykus – kad investuotoją pasirinkome teisingai, kad nemonopolizavome rinkos. O kad reikalavimas statyti atominę elektrinę buvo nepakankamai imperatyvus – gerai, tegul įstatymą pataiso. Negali juk visko numatyti. Mums teisininkai pernai sakė, kad to pakanka. Buvo tarsi savaime suprantama, kad jėgainė turi būti statoma.“
Primena „Alitos“ atvejį
Teisininkas Kęstutis Čilinskas DELFI sakė, kad net KT nusprendus, jog įstatymas neprieštarauja Konstitucijai, pats sandoris esą yra „keliskart blogesnis, neteisėtesnis nei paties įstatymo normos“.
Anot jo, bent vieno straipsnio prieštaravimas Konstitucijai yra pagrindas patį sandorį pripažinti niekiniu. „Nustačius, kad įstatymo normos prieštarauja Konstitucijai, atsiranda geresnės sąlygos sandorį pripažinti niekiniu ir grąžinti valstybei, kas buvo pagal jį gauta, o privatiems savininkams, jei jie ką įnešė, ir jiems atgal atiduoti“, – sakė pašnekovas.
Sandorį niekiniu gali pripažinti Seimas arba Vyriausybė, o restitucijos klausimas turėtų būti teismo rankose.
Kartu teisininkas pripažino, kad tam reikia politinės valios, nes, pavyzdžiui, prieš maždaug porą metų KT nustačius, kad alkoholio gamyklos „Alita“ privatizavimas prieštaravo Konstitucijai realūs pasikeitimai neįvyko.
„Alitos“ atveju viskas yra nustatyta, tačiau nėra politinės jėgos, kuri paimtų ir pradėtų spręsti dėl restitucijos, turto sugrąžinimo valstybei. Tada pradedama aiškinti, kad valstybei būtų labai žalinga, todėl geriau palikti, kaip yra. Manau, kad ir šiuo atveju politiniu aspektu bus aiškinama, kad geriau nieko neliesti, nes valstybei bus žalinga, bet čia yra politinis dalykas“, – kalbėjo K. Čilinskas.
Jis atkreipė dėmesį, kad „Leo LT“ sukūrimą numatančio įstatymo galiojimas yra sustabdytas, tačiau Vyriausybė nesiėmė veiksmų, kad būtų sustabdytas ir sandorio vykdymas.
Neįtikino dėl „NDX energijos“ pasirinkimo
„Gerai, kad teismas gina viešąjį interesą ir banko šią bendrovę priversti pastatyti atominę jėgainė. Toks teismo sprendimas rodo, kad netgi KT teisėjai nėra ramūs dėl to, ar ta jėgainė bus pastatyta, tai ką bekalbėt apie visą įstatymą ir kūrimo procesą“, – DELFI sakė žiniasklaidos konsultantas Rytis Juozapavičius, priklausęs „Leo LT“ įstatymo atšaukimo siekusiai iniciatyvinei piliečių grupei.
Jo teigimu, „Leo LT“ buvo kuriamas nepaisant „dviejų labai svarbių gero viešo administravimo reikalavimų“ – kaštų ir naudos analizės bei viešo privataus partnerio parinkimo.
„Nesu labai geras konstitucinės teisės žinovas, bet Konstitucijoje parašyta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Aš galiu pasakyti, kad mano supratimu, taip, kaip buvo pasirinktas partneris statyti atominei jėgainei, tai tikrai nėra gera tarnystė žmonėms. Aš nematau atitikimų Konstitucijos esmei“, – kalbėjo R. Juozapavičius.
