Druskininkietį, gyvenantį daugiabučiame name Ateities g.38, iš kantrybės išvedusi UAB „Litesko“ buvo priversta pripažinti pralaimėjimą, „nubraukti“ be pagrindo priskaičiuotas mokesčių už šilumą sumas ir sutikti su E.Mitkaus reikalavimais, druskininkiečio naudai pakoregavusiais naują jo buto šilumos tiekimo sutartį.
Pašnekovas teigia, jog laikas, praleistas prie studijuotų dokumentų, rašytų raštų ir nagrinėtų teisės aktų, veltui nenuėjo. E.Mitkus – bene vienintelis žmogus Druskininkuose, kurį „Litesko“ neprivertė tapti savo naudos įrankiu. Priešingai nei visiems kurorto gyventojams, jam nereikės pačiam rūpintis buto šilumos apskaitos prietaiso patikra.
E.Mitkus ketverius metus trukusiame teismų maratone įrodė, kad šilumos kiekiai skaičiuojami ne iš lubų ir ne pagal „Litesko“ norus, o taip, kaip numatyta su vartotoju pasirašytoje sutartyje. Ir kad buto šilumos skaitiklio parodymus „Litesko“ vyrai jo bute gali patikrinti ne kada panorėję, o tik su patalpų savininku suderintu laiku. Tik teismo keliu E.Mitkus šilumininkus privertė pripažinti, kad „Litesko“ darbuotojai vis dėlto atsakingi už viso namo butuose esančių šilumos apskaitos prietaisų parodymų kontrolę, kadangi nesąžiningo vartotojo skolos dori jo kaimynai mokėti neprivalo.
„Skirtumą tarp įvadinio namo skaitiklio ir visų butų šilumos prietaisų parodymų juk tenka dengti patiems gyventojams. Kodėl už neteisingus šilumos duomenis pateikiantį ar tų duomenų visai nepateikiantį žmogų turėtų mokėti visas namas? Teismas pripažino, kad „liteskininkų“, o ne žmonių problema stebėti ir analizuoti gyventojų pateikiamų šilumos skaitliukų parodymų pagrįstumą, kodėl, sakykim, vienas butas moka tiek, o kitas, tokios pačios kvadratūros, – tris kartus mažiau“, - teigia E.Mitkus.
„Susidūręs su jais supratau, kad bendrovei „Litesko“ negalioja Lietuvos įstatymai. Jie gyvena ir priverčia gyventi kitus pagal savus – „Litesko“ įstatymus. Šilumininkai tarsi dirba savo įsteigtoje valstybėje, nereaguodami į galiojančius įstatymus ir jiems nepalankius teismo sprendimus. Per tuos ketverius metus patyriau visko – moralinį diskomfortą ir psichologinį spaudimą. Buvau apskųstas prokuratūrai, buvo neteisėtai rinkti mano asmens duomenys, ketverius metus buvau priverstas važinėti po teismus. Į mano butą vieną dieną net buvo atsiųsta Druskininkų miesto antstolė“, - sako E.Mitkus, savo tiesą teismuose atstovėjęs vienas, be advokato.
Mokėjo, kiek priklauso
E.Mitkaus teisinė kova su UAB „Litesko“ filialu „Druskininkų šiluma“ prasidėjo 2004-aisiais. Tuomet gaudamas sąskaitas už buto Ateities g. 38 šildymą, vyras pastebėjo, jog čia įrašyta kur kas didesnė suma, nei privalu jam mokėti pagal sudarytą su šilumininkais sutartį. Kadangi E.Mitkus turi aukštąjį techninį išsilavinimą ir nemažą darbo patirtį energetikos, taip pat šilumos apskaitos srityse, bendrovės „Litesko“ pateiktos sąskaitos jo neišgąsdino. Žmogus pasiskaičiuodavo, kiek per mėnesį bute sunaudojama šilumos energijos, pagal sutartyje įrašytą koeficientą nesunkiai išsiaiškindavo, kokį jam reikia apmokėti šilumos kiekį, skirtą bendroms namo patalpoms šildyti, ir gautą sumą sąžiningai pervesdavo į „Druskininkų šilumos“ sąskaitą.
„Aš, vienas pirmųjų name įsivedęs autonominį šilumos skaitiklį ir pasidaręs specialų projektą, vadovavausi su šilumininkais asmeniškai pasirašytu susitarimu. Šilumininkai gi skaičiavo pagal jiems palankias metodikas: greičiausiai jiems turėjo „sueiti galai“ pagal visų butų ir įvadinio namo skaitiklių parodymus, o į mano sutartį ir jame surašytus apskaitos koeficientus, kaip aš turiu skaičiuoti už namo bendro naudojimo plotą, niekas nekreipė dėmesio. Taip kurį laiką ir gyvenom: aš mokėjau, kas man priklauso pagal sutartį, o jie skaičiavo ir rašė sąskaitas pagal savo įsivaizdavimus. „Druskininkų šilumos“ siunčiamose sąskaitose ėmė kauptis mano „skola“. Kai ji pasiekė 584,13 litus, „Litesko“ mane padavė į teismą“, - apie savo teismų epopėją pasakoja E.Mitkus. 2005 m. sausį Druskininkų m. apylinkės teismas šilumininkų ieškinį atmetė, nustatęs, jog E.Mitkus „Druskininkų šilumai“ ne tik neskolingas, bet net ir permokėjęs 94,59 litus.
Reikalavo individualios sutarties
Ir ką, galvojate, kad šilumininkai šio teismo sprendimo išsigando? Nei kiek. E.Mitkus ir toliau kiekvieną mėnesį iš „Druskininkų šilumos“ gaudavo sąskaitas su tuo pačiu „skolos likučiu“ – 584,13 litais. Istorija sukosi tuo pačiu ratu. „Liteskininkai“ šilumą skaičiavo pagal savo metodikas, E.Mitkus – pagal su juo pasirašytą šilumos tiekimo sutartį.
„Prasidėjo savotiškas teroras. 2004 - 2006 metų laikotarpyje jie man išrašydavo tokias sąskaitas, lyg savo butą aš būčiau pavertęs suomiška pirtimi. Pagal jų sąskaitas išeidavo, kad už 1 kv.m per mėnesį aš turėčiau mokėti po 10-12 litų, kai tokio paties ploto butą turintis kaimynas tuo pačiu laikotarpiu mokėdavo po 3 litus už kvadratą. Atvirais, naujai pakeistais plastikiniais, langais žiemą tikrai negyvenau. Šilumininkams greičiausiai trūko pinigų dėl susidariusios namo nepriemokos, todėl visus šunis bandė sukarti ant manęs. Mokėjau ramiai, kiek man priklauso, o „Druskininkų šiluma“ augino mano „skolas“. Jų popieriuose susikaupė ne tiek ir mažai – 2 tūkst. 773 litai. Negana to, prasidėjo kivirčai dėl naujos šilumos tiekimo sutarties, kurią kiekvienas buto savininkas turėjo pasirašinėti su UAB „Litesko“. Kadangi sutartis su vartotoju negali būti primesta tipinė, bet privalo būti aptarta su kiekvienu žmogum individualiai, nesutikau su esminiais bendrovės atsiųstos sutarties punktais, prašydamas atsižvelgti į mano reikalavimus“, - pasakoja E.Mitkus.
Druskininkietis kantriai aiškino, jog buto šilumos apskaitos prietaiso patikrą kas dvejus, o dabar jau – kas ketverius metus, jis neprivalo atlikti savo lėšomis, prietaisą veždamas šimtus kilometrų, kadangi tai yra šilumos tiekėjo pareiga. Žmogus rėmėsi šilumos ūkio įstatymu, civiliniu kodeksu ir Vyriausybės nutarimais, jog apskaitos prietaisų techninę būklę turi užtikrinti energijos tiekimo įmonė, tačiau šių teisės aktų citatos šilumininkams įspūdžio nepadarė.
E.Mitkui užkliuvo ir „Litesko“ sutarties punktai, pažeidžiantys Konstituciją, - buto savininką įpareigojantys bet kuriuo paros metu į butą įsileisti jų šilumos ūkio specialistą. UAB „Litesko“ padavė į teismą dėl E.Mitkaus atsisakymo pasirašyti primestą tipinę sutartį. Nuo tada reikėjo teisybę įrodinėti jau dviejose bylose.
Vienas prieš juristus
Dėl „priaugusių skolų“ „Druskininkų šiluma“ 2007-aisiais E.Mitkų vėl padavė į teismą. Prasidėjo ilgas ir sudėtingas bylinėjimosi procesas. Pernai Druskininkų apylinkės teismas birželio 20 d. UAB „ Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ ieškinį dėl 2 tūkst. 773,81 litų atmetė, o lapkričio 24 d. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija priėmė galutinę nutartį – E.Mitkus teisus. Jam nubrauktos šilumininkų prirašytos skolos, o kitoje byloje - dėl sutarties, druskininkietis vėl laimėjo - jam nereikės mėtyti šimtus litų bute esančio šilumos apskaitos prietaiso patikrai, o į jo butą šilumos ūkio specialistai ateis tik tada, kai sutars su šeimininku. Šią nutartį taip pat priėmė Vilniaus apygardos teismas.
UAB „ Litesko“ filialas „Druskininkų šiluma“ minėtą nutartį apskundė Aukščiausiajam teismui, tačiau nagrinėti šį ieškinį Aukščiausias teismas nepriėmė. „Reikėjo gintis vienam ir mokėti gintis, - sako druskininkietis. – Aš buvau vienas, o jų pusei atstovavo grupė juristų“. Į teismus Druskininkuose važiuodavo „Litesko“ juristai iš Vilniaus, kartais posėdžiuose dalyvaudavo net po du.
Kai E.Mitkų pradėjo šitaip atakuoti, žmogus ėmė ieškoti organizacijų, ginančių vartotojų teises. Druskininkietis taip įsisuko į šią istoriją, jog pats tapo Lietuvos vartotojų gynimo lygos nariu. Lygos prezidentas, Nepriklausomybės akto signataras Kęstutis Grinius atvyko į Druskininkus ginti savo nario... „Lietuvos vartotojų gynimo lygos puslapyje wwww.vartotojulyga.lt šilumos vartotojas gali rasti daug naudingos informacijos, teisinių aktų, kurie padėtų gintis, pasipriešinti „liteskininkų“ savivalei“, - tikina lygos nariu tapęs E.Mitkus.
Suburtų draugiją
„Kai išeisiu į pensiją, Druskininkų šilumos ūkiu užsiimsiu rimtai“, - šypsosi pašnekovas, po ketverių bylinėjimosi metų tapęs savotišku ekspertu, kurio nuomonės ir patarimų dėl šilumos kainų ir tiekimo dabar klausinėja Lietuvos vartotojų gynimo lygos nariai, žmonės iš visos Lietuvos.
Ką E.Mitkus darytų, jei visą šį nervų karą su „Litesko“ valstybe reikėtų pradėti iš pradžių? „Vienas su šiuo malūnu dabar tikrai nekovočiau. Suburčiau žmones, įkurčiau Druskininkuose draugiją. Per tuos metus supratau, kad visose gyvenimo sferose labiausiai paisoma grupės, bendruomenės reikalavimų, o su vienu žmogum susidoroti lengviausia. Ir tiesą vienam žmogui atstovėti kur kas sudėtingiau. Jeigu šitaip nesiskaitoma su reikalą suprantančiu, tai ką kalbėti apie kitą UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ prispaustą vargšą? Taip ir vyksta socialinės anomalijos: žmonės apgaudinėjami, nežino savo teisių, moka tiek, kiek reikalauja“, - piktinasi E.Mitkus.
Ar jis jaučiasi laimingas, pagaliau įveikęs neįveikiama laikytą „liteskininkų“ sistemą? „Jaučiuosi įrodęs tiesą, bet ar labai laimingas – nežinau. Juk ši mano pergalė teisme palies tik mane vieną. Visi kiti - mano kaimynai, kiti gyventojai, pasirašę su šilumininkais jų primestą sutartį, ir toliau tems tą neteisybės jungą. Jie galėtų mano istorija tik pasinaudoti teisme, kaip jiems naudingu teisminiu precedentu“.