Ūkio ministerija tapatinama su „Leo LT“
Plenariniame Seimo posėdyje valdantieji, atsimušinėdami į opozicijos prieštaravimus, kad sunkmečiu, kai valstybės aparatą reikia mažinti, jis didinamas, rėžė, jog Ūkio ministerija yra beveik tas pats, kas „Leo LT“. Kaip teigė socialinės apsaugos ir darbo ministras, konservatorius Rimantas Jonas Dagys, dirbti pradėjusi nauja ministerija „apkarpys „Leo LT“ pelnus, tad nepasitenkinimas suprantamas ir aiškus.
„Na, buvo ta Ūkio ministerija, kuri, kaip patys pasakėte, su energetika nelabai daug ką darė, ir buvo „Leo LT“, kuri iš principo buvo Lietuvos energetikos ministerija. Štai jūs ir norite, kad ir toliau taip pasiliktų?“, - piktinosi kitas konservatorius Saulius Pečeliūnas.
Tuo metu Darbo partijos narė Loreta Graužinienė teigia, kad, jeigu naujoji valdžia nesugeba atsikratyti įtakingų su energetikais susijusių asmenų, tai ji nieko verta. Esą
„Aš suprantu, kad nepasitiki (kai kuriais aukštais Ūkio ministerijos tarnautojais – DELFI), daug kas žinom ir kuriais, bet tai tam nereikia steigti naujos ministerijos. Yra visos priemonės, jeigu žmogus netinkamai dirba, ar netenka pasitikėjimo, kad jis tiesiog nedirbtų to darbo“, - DELFI sakė „darbietė“.
Jai iš dalies pritaria ir Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Vitalis Nakrošis, kurio nuomone, nepageidaujamų asmenų, kurie gali būti susiję su tam tikra interesų grupe, atsikratyti galima paprasčiausiai panaikinant konkrečią pareigybę ir panašiai.
„Primenu, kad valdančioji dauguma nori ministerijų sekretorius pakeisti viceministrais (politinio pasitikėjimo – DELFI). Tai yra kitas būdas atsikratyti (aukštas pareigas einančių karjeros valstybės tarnautojų – DELFI)“, - sakė V. Nakrošis.
Ministerija kuriama politiniais tikslais
Viešojo administravimo subtilybes narpliojantis mokslininkas sako, jog naujos ministerijos kūrimas šiuo atveju pateisinamas grynai politiniais tikslais – su efektyvumu ir panašiais kriterijais tai nelabai turi ką bendro. Pasak V. Nakrošio, paprastai, jeigu tam tikra sritis nusipelno ypatingo valstybės dėmesio, tai tuo ir pateisinamas naujos institucijos kūrimas.
„Tą ministeriją galima steigti, galima jos nesteigti, bet kai yra politiniai tikslai, tai tada tai tampa politiniu prioritetu ir viskas“, - DELFI teigė V. Nakrošis.
Tačiau, mokslininko teigimu, iš centro dešiniųjų koalicijos, jis tikėjęsis kiek lankstesnio veiklos būdo. Tuo tarpu dabartiniai metodai – ministerijų sekretorių pareigybių atsisakymas ir viceministrų skaičiaus didinimas, naujos ministerijos steigimas – dešiniuosius suartina su kairiaisiais – socialdemokratais.
„Aš ypatingai paminėčiau, kad valdančioji dauguma, kurią sudaro centro dešiniosios partijos, daugiau turėtų valdyti naudojant dešiniuosius valdymo būdus – nustatyti valstybės prioritetus, tikslus, uždavinius, tam skirti tinkamą finansavimą, stebėti biudžeto programų įgyvendinimą, vertinti - vadybiniu būdu vykdyti valstybės prioritetus“, - pasakojo V. Nakrošis.
Jo nuomone, pats faktas – ministerijos steigimas – nėra nei blogas, nei geras, tačiau reikia įvertinti po to seksiančius padarinius, kurie kyla iš paprasto dėsnio: kuo daugiau ministerijų, tuo sunkiau susitarti Vyriausybės lygmeniu, tačiau kuo stambesnės ministerijos, tuo sudėtingiau susitarti tose ministerijose.
„Nauja ministerija nėra pats blogiausias dalykas“
Kitas viešojo administravimo problemomis besidomintis mokslininkas Žilvinas Martinaitis DELFI sakė manantis, jog, nors kritika valdžiai nepakenks, tačiau šiuo atveju esą nėra būtino reikalo manyti, kad naujos ministerijos įkūrimas tik pakenks.
„Bandymas išskirti tokią organizaciją, šiuo atveju ministeriją, turinčią labai aiškų, vieną, konkretų ir suprantamą tikslą, galbūt ir nėra pats blogiausias dalykas“, - svarstė Ž. Martinaitis.
Pasak jo, kartais manoma, jog vieną konkretų tikslą turinčios organizacijos veikia kur kas efektyviau negu tos institucijos, kurios turi daugybę įvairių, persipynusių tikslų. Tačiau Ž. Martinaičio nuomone, steigiant bet kokią naują instituciją yra pradiniai kaštai, todėl šis efektyvumas pastebimas neiškart, nes iš pradžių tam tikrų išlaidų reikalauja biurokratiniai dalykai – organizacinių blankų, vizitinių kortelių gamyba, reikiamų žmonių paieška, konkursų surengimas, priėmimas į darbą.
„Apskritai į šitą naujos ministerijos steigimą reiktų žiūrėti plačiau. Reikia analizuoti, ar steigiant naujas institucijas peržiūrimos senųjų funkcijos, nes Lietuvoje yra susidariusi įprasta situacija, kad stichiškai steigiamos naujos institucijos, o senųjų organizacijų funkcijos nėra peržiūrimos“, - pasakojo mokslininkas ir pridūrė, kad pirmieji rezultatai jau gali būti vertinami po pusmečio, nes iki to laiko nauja institucija tiesiog sukasi savame rate.
Papildomų lėšų neprireiks?
Premjeras A. Kubilius tvirtina, jog Energetikos ministerijos įsteigimas nepareikalaus papildomų lėšų, nes pinigai yra tiesiog nurėžiami nuo Ūkio ministerijos. Kaip galima spręsti iš ministro pirmininko paaiškinimų, naujoji ministerija bus pakankamai maža, nes jos darbo užmokesčio fondui šiems metams planuojama skirti tik 2,3 mln. Lt. Palyginimui, Ūkio ministerijai šiam tikslui skiriama apie 13 mln. Lt.
„Ministerijos steigimas nieko nekainuoja, tik gali sutaupyti lėšų, nes visi ministerijos finansai numatyti šių metų biudžete. Aš jau tą sakiau, kad padalinus Ūkio ministerijos darbo užmokesčio fondą, atrodo, 15 mln. Lt, į dvi dalis, Energetikos ministerijai tektų virš 2 mln. Lt. Tai nedidelė ministerija, bet pajėgi dirbti labai efektyviai – pasiekti, kad tie strateginiai energetikos projektai, kurių nepavyksta normaliai įgyvendinti, būtų įgyvendinti su žymiai didesne energija bei efektyvumu“, - sakė premjeras.
Tuo tarpu politologo Ž. Martinaičio nuomone, minima suma darbo užmokesčio fondui atrodo neįtikėtinai maža: „Tai čia nerealistiška. Jeigu suskaičiuotume ministro darbo užmokesčio fondą ir kelių patarėjų ir viskas būtų“.
