Be dujų liko visa rytų ir vidurio Europa

© Corbis/Scanpix

Pirmas kompromiso ženklas buvo Maskvos ir Kijevo pareigūnų signalas, kad jie pasiruošę tolesnėms deryboms šiai problemai išspręsti. Tačiau abi pusės ir toliau viešai viena kitą kaltino dėl dujų tiekimo sutrikimų.

"ES pirmininkaujanti Čekija ir Europos Komisija reikalauja, kad dujų tiekimas ES būtų nedelsiant atstatytas ir abi pusės tuoj pat atnaujintų derybas", - sakoma bendrame pareiškime.

Nesutariant dėl mokėjimo sąlygų Rusija dujų tiekimą Ukrainai nutraukė sausio 1 dieną. Ji apkaltino Ukrainą, kad ši „vagia" Europos vartotojams skirtas dujas.

Įsakė sumažinti teikimą

Pirmadienį Rusijos premjeras Vladimiras Putinas įsakė nedelsiant sumažinti dujų tiekimą Europai per Ukrainą, kad šitaip būtų kompensuotas dujų kiekis, kurį, pasak „Gazprom", Kijevas neteisėtai pasisavino.

Rusijos ir Ukrainos lyderiai pastarosiomis savaitėmis tikino, kad dėl jų tarpusavio ginčų dujų tiekimas Europai nesutriks. Tačiau dabar jie kaltina vienas kitą kaip nepatikimus Europos Sąjungai energetikos partnerius.

Vis daugiau šalių pietų ir rytų Europoje, labiausiai priklausančių nuo Rusijos dujų, praneša apie staigų dujų tiekimo sumažėjimą.

Bulgarija pradėjo normuoti dujų tiekimą savo pramonei, Slovakija paskelbė "ypatingąją energetinę padėtį", o Vengrija ir Bosnija pirmadienį po pietų pranešė, kad jos visiškai nebegauna dujų iš Rusijos.

Austrija, Kroatija, Čekija, Graikija, Makedonija, Lenkija, Rumunija, Serbija, Slovakija, Slovėnija ir Turkija pranešė apie didelį tiekimo sumažėjimą.

Užklupo ir šalčiai

Šie dujų tiekimo sutrikimai sutapo su ypač šaltu laikotarpiu - oro temperatūra Kroatijoje nukrito iki 20 laipsnių šalčio, o juk daugelis rytų ir vidurio Europos šalių šildymui naudoja iš Rusijos gaunamas dujas.

Ekspertai nurodo, kad tiesioginis poveikis Europos vartotojams bus švelnesnis, nes po 2006 metų, kai tarp Rusijos ir Ukrainos buvo panašių nesutarimų, Europos šalys pasirūpino kaupti dujų atsargas.

"Turi praeiti nemažai laiko, kad galutinis vartotojas pajustų problemą", - pareiškė Maskvoje įsteigto investicinio banko "UralSib" vyriausias strategas Chrisas Weaferis.

Vis dėlto, Kroatijos naftos ir dujų kompanija INA paragino vartotojus ir šaltuoju metų laikotarpiu dujas naudoti taupiai.

ES siūlo susitikimą

Neketindamas imtis arbitro vaidmens šiame ginče, ES pirmininkaujančios Čekijos ministras pirmininkas Mirekas Topolanekas sakė, jog esama galimybės surengti trišalį ES, Rusijos ir Ukrainos lyderių susitikimą šiuo klausimu.

"Derybos gali vykti aukščiausiu lygiu, galbūt dalyvaujant (ES) pirmininkaujančios šalies ir abiejų šalių (Rusijos ir Ukrainos) vadovams, - pridūrė jis. - Jeigu padėtis išliks ilgiau tokia kaip dabar".

Ukrainos nacionalinės akcinės kompanijos "Naftogaz" valdybos vadovas Olehas Dubyna Kijeve sakė vyksiąs į Maskvą ketvirtadienį (sausio 8 d.) derėtis su Rusijos energetikos milžinu "Gazprom".

Pastarasis tvirtina pasirengęs atnaujinti derybas su Ukraina. "Mes pasirengę pradėti derybas dėl krizinės situacijos bet kurią minutę", - sakė "Gazprom" atstovas Sergejus Kuprijanovas.

Jis stebėjosi pranešimu, jog Ukrainos dujų bendrovės "Naftogaz" vadovas ketina vykti į Maskvą tik ketvirtadienį.

Pasak S.Kuprijanovo, "Gazprom" stebina tai, kad Ukraina nesiekia atnaujinti derybų anksčiau. Jis pabrėžė, jog "Gazprom" mielai grįžtų prie derybų stalo nedelsiant.

Anksčiau "Gazprom" viceprezidentas Aleksandras Medvedevas kaltino Ukrainą uždarius tris iš keturių dujotiekių, kuriais į Europos Sąjungos (ES) šalis eksportuojamos gamtinės dujos iš Rusijos, tokiu būdu smarkiai sutrikdydama jų tiekimą.

Ukrainos "Naftogaz", savo ruožtu, kaltina kompaniją "Gazprom" sumažinus dujų tiekimą į Ukrainą.

Nepaisant abiejų ginčo dalyvių, Maskvos ir Kijevo, reiškiamų norų derėtis, Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka perspėjo Europos Sąjungą, kad Rusija gali visai nutraukti dujų tiekimą per Ukrainą.

"Rusija ketina žymiai sumažinti arba visai nutraukti Rusijos gamtinių dujų tranzitą" per Ukrainos teritoriją į Europą, sakoma V.Juščenkos laiške ES lyderiams.