V.Poderys: šildymo ir karšto vandens kainos vidutiniškai didės 40 proc.

© DELFI (J.Markevičiaus nuotr.)

„Reikia pasakyti, kad artinasi didžioji banga, kai didžiosioms įmonėms bus peržiūrimos kainos", – po susitikimo su premjeru pripažino V. Poderys.

Jo teigimu, šioms įmonėms kainos buvo perskaičiuotos praėjusį birželį, o nuo to laiko dujų kainos gerokai šoktelėjo.

VKEKK pirmininko skaičiavimu, apie 50 proc. šilumos ir karšto vandens kainos turėtų didėti Vilniuje, Šiauliuose, Kaune.

Nors daugelis savivaldybių tvirtina nepritarsiančios didesnėms kainoms, tačiau V. Poderys tvirtina, kad naujos kainos bus skaičiuojamos remiantis ekonomine logika, ja remiantis bus priimamas ir galutinis sprendimas.

DELFI primena, kad Vilniaus miesto taryba nepritarė kainų didinimui Vilniaus mieste ir kreipėsi į VKEKK, kad ši peržiūrėtų skaičiavimo metodiką, tačiau galutinį sprendimą vis tiek priims kainų reguliuotojas.

Skurdžiausiems kompensuos

Tuo tarpu premjero patarėja ryšiams su visuomene Nemira Pumprickaitė žurnalistams po susitikimo sakė, kad planuojama kurti kompensacijų sistemą labiausiai nuo kainų didėjimo nukentėsiantiems žmonėms.

Taip pat, G. Kirkilas paragino V. Poderį susitikti su Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais ir iš anksto informuoti apie didinimas kainas ir jų priežastis.

„Premjeras jau dabar tvirtina, kad turi būti sukurtas kompensacijų mechanizmas, kad žmonės, turintys mažiausias pajamas, iš anksto žinotų, kam, kiek ir kada bus kompensuojamos iškilusios kainos“, – žurnalistams premjero poziciją dėstė N. Pumprickaitė.

Kompensavimo sistemą turėtų kurti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tačiau kol kas nepaskaičiuota, kiek galėtų didėti gaunančiųjų kompensacijas skaičius.

Balandį į Lietuvą tiekiamas tūkstantis kubinių metrų dujų kainuoja 404 JAV dolerius (890 Lt – DELFI), metų pradžioje dujos prie Lietuvos sienos kainavo 346 JAV doleriai/1000 kub.m (apie 800 Lt – DELFI).

Šilumininkai jau metų pradžioje tvirtino dirbantys nuostolingai ir laukiantys, kada bus galima didinti šilumos kainas.

Lietuva dėl prastai apšiltintų namų tam pačiam plotui apšildyti sunaudoja maždaug trečdaliu daugiau energijos nei Vakarų Europos valstybės. Renovuotuose daugiabučiuose už šildymą mokama maždaug 60 proc. mažiau.