„Tai būtų tiesus kelias į Konstitucinį Teismą, nes sutartys negali prieštarauti įstatymui, Vyriausybė turi įgyvendinti įstatymą, jei ji to nedaro – ji neįgyvendina savo konstitucinės pareigos“, - pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo A. Kubilius.
Tuo tarpu valdančiosios socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė pirmadienį teigė, jog premjeras Gediminas Kirkilas jau šį trečiadienį rengia jo vadovaujamo vyriausybinio Priežiūros komiteto posėdį, kuriame turi būti priimti galutiniai sprendimai dėl „Leo LT“ sutarčių pasirašymo.
Šis ilgą laiką atidėliotas Priežiūros komiteto posėdis rengiamas praėjus beveik trims mėnesiams po to, kai ypatingos skubos tvarka Seime buvo priimtas ir prezidento vėliau pasirašytas prieštaringai vertintas AE įstatymas.
Strateginius tikslus įgyvendins tik jei tai netrukdys siekti naudos sau?
„Aišku yra vienas dalykas: sutartyse tikrai nėra ištaisytas pagrindinis dalykas dėl ko Seime virė ilgiausi mūšiai ir ką įstatyme pagaliau pavyko pataisyti – tai „Leo.LT“ tikslo įvardijimas. Kaip žinote, pradiniame įstatymo variante ir pradinėse sutartyse buvo nustatyta, kad Nacionalinio Investuotojo veiklos pagrindinis tikslas yra vienintelis – socialiai atsakingai siekti naudos sau ir savo akcininkams. Kituose punktuose buvo sakoma, kad siekdamas šio pagrindinio tikslo NI dalyvauja ir strateginių projektų (tame tarpe naujos atominės elektrinės ir energetinių tiltų statybos) realizavime“,- pirmadienį spaudos konferencijoje teigė A. Kubilius.
Pasak jo, būtent tokia buvusi „naudos sau“ tikslo formuluotė svarstant paskutinę AE įstatymo redakciją sukėlė daugiausiai diskusijų iškilus abejonėms dėl garantijų, kad NI tikrai dalyvaus įgyvendinant strateginius projektus, nes tai gali konkuruoti su pagrindiniu NI tikslu – pelno siekimu.
Konservatorius priminė, kad po ilgų diskusijų Seime buvo priimtos jo įregistruotos įstatymo pataisos, kurios įstatyme šią tikslo problemą, A. Kubiliaus manymu, išsprendė.
Šiuo metu galiojantis AE įstatymas numato, kad pagrindinis NI tikslas ir pelno siekimas, ir dalyvavimas strateginių tikslų įgyvendinime.
„Nebėra taip, kaip buvo iki to, kad tik siekdamas pagrindinio tikslo – naudos sau ir akcininkams, NI dalyvauja strateginių energetikos projektų įgyvendinime. Tuo tarpu šiuo metu Seimui pateiktose sutartyse, nors sutartis ir buvo bandoma taisyti, ši esminė ankstesnių sutarčių klaida nėra ištaisyta. Ir toliau sutartyse išliko nuostata, kad pagrindinis NI tikslas yra tik naudos sau ir akcininkams siekimas. Pavyzdžiui, „Leo LT įstatų projekte NI veiklos tikslu išlieka vienintelis tikslas – socialiai atsakingai siekti naudos sau ir akcininkams. Apie įstatyminę nuostatą, kad šalia tokio tikslo yra ir kitas lygiavertis tikslas – dalyvauti įgyvendinant strateginius projektus, kalbos nėra“, - aiškino A. Kubilius.
Pasak jo, toks tikslo formulavimas reiškia, jog strateginių projektų – elektros tiltų į Vakarus bei naujos AE statybos - įgyvendinime „Leo LT“ gali tik dalyvauti, jeigu tai neprieštarauja bendrovės svarbiausio tikslo, t.y. naudos sau siekimui.
„Tokia situacija paprasčiausiai glumina. Aš jau nekalbu apie tai, kad ji yra skandalinga. Susidaro vaizdas, kad Vyriausybė sąmoningai rengia tokias sutartis, kurios prieštarautų patvirtintam įstatymui. Jeigu tokių elementarių dalykų Vyriausybė nepajėgia per du mėnesius išspręsti, tai ką ji iš viso sugeba nuveikti. Tai dar vienas akivaizdus įrodymas tam, ką aš vadinu valdžios bankrotu“, - kalbėjo konservatorių vadovas.
A.Kubilius teigė šią savaitė šauksiantis Seime įsisteigusios Strateginių energetinių projektų priežiūros grupės posėdį, kuri tarsis, ką toliau daryti.
Prieš kelias savaites įtakingo britų žurnalo „The Economist“ padalinys „Economist Intelligence Unit“ (EIU) paskelbė analizę, kurioje tvirtina, kad Lietuvos nacionalinio investuotojo „Leo LT“ kūrimas nėra pagrįstas nei finansiškai, nei nacionalinių interesų gynimo prasme. Kaip tvirtinama parengtoje ataskaitoje, šis projektas palankesnis privačiai bendrovei „NDX energija“ nei Lietuvos mokesčių mokėtojams.
DELFI primena, kad Seimas vasario pradžioje pritarė nacionalinio investuotojo kūrimui kartu su privačia „VP grupei“ priklausančia bendrove „NDX energija“. Už šį projektą balsavo 63 Seimo nariai. Šį įstatymą, nepaisydamas daugelio raginimų vetuoti, pasirašė ir prezidentas Valdas Adamkus. Šalies vadovas tuo pačiu nusiuntė laišką premjerui, kuriame išdėstė savo siūlymus „Leo LT“ sutarčių projektams. Premjero sudaryta derybų grupė suderėjo, kad „Leo LT“ bus valdanti bendrovė, kurioje „NDX energijai“ priklausys 38,3 proc. akcijų, valstybei – 61,7 proc. akcijų. Nuspręsta, kad „Leo LT“ antrinėmis įmonėmis bus valstybės valdomos AB „Rytų skirstomieji tinklai“, AB „Lietuvos energija“ ir „NDX energijos“ valdoma VST.
