Praėjusią savaitę ūkio viceministras Nerijus Eidukevičius pripažino, kad "Kazmunaigaz" teoriškai yra geresnis variantas Lietuvai negu Lenkijos "PKN Orlen".
Kazachai žadėjo, kad jei būtų naftos tiekimo problemų per Rusiją, jie žaliavą Mažeikiams galėtų patiekti iš Šiaurės jūros, be to, padengtų įmonei kainų skirtumą.
Maskva yra užkirtusi kelius Kazachstano naftą į Lietuvą pumpuoti vamzdynais. Tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aukščiausiems Kazachstano pareigūnams yra pažadėjęs išspręsti šią problemą.
Praėjusį penktadienį Vyriausybė pateikė pasiūlymą Rusijos naftos koncernui "Jukos" išpirkti iš jo 53,7 proc. "Mažeikių naftos" akcijų. Akcijoms įsigyti trūkstamų lėšų gali būti gauta iš potencialaus akcijų pirkėjo, o kartu su Vyriausybės akcijomis naujam investuotojui numatyta parduoti 75 proc. Mažeikių įmonės akcijų.
Vyriausybei gali tekti "Jukos" sumokėti tarp 400 mln. litų ar net 1,2 mlrd. litų daugiau, nes Lenkijos bendrovė "PKN Orlen" ir "Kazmunaigaz" koncernui "Jukos" už akcijas pasiūlė atitinkamai 4,2 ir 3,4 mlrd. litų.
Lietuvos Vyriausybės sprendimas išpirkti "Mažeikių naftą" neliko nepastebėtas užsienio bendrovių, kurioms "Jukos" nepasiūlė įsigyti akcijų. Pasak "Lietuvos ryto", kai tik paketas atsidurs Vyriausybės rankose, valdžia gali gauti pasiūlymų iš Kinijos, Azerbaidžano ir net Saudo Arabijos investuotojų parduoti "Mažeikių naftos" akcijas.