Kad priklausomybė nuo Rusijos valdžios kontroliuojamo "Gazprom" kelia grėsmę Lietuvai, pripažino ir V. Radžvilas. Politologo žodžiais, energetinio saugumo problema neatsitiktinai šiuo metu aktyviai svarstoma Europos Sąjungos (ES) šalyse, tarp jų - Lenkijoje. Lietuvos valdžia, anot V. Radžvilo, šiai problemai neskiria deramo dėmesio.
"Šiuo atžvilgiu Lietuva atrodo apgailėtinai, o jos vadovybės pozicija - trumparegiška. Kartais susidaro įspūdis, kad ši problema mūsų šalyje iki šiol net aiškiai nesuvokta, nėra tinkamai įvertintas jos mastas bei svarba. Apskritai panašu, kad daugelis įtakingų politikų netiki tuo, kad neišspręstas energetinės priklausomybės nuo Rytų klausimas kelia pavojų nacionaliniam saugumui", - nuogąstavo politologas.
Jo vertinimu, tai, kad nė viena Lietuvos vyriausybė nemėgino šios problemos spręsti iš esmės, rodo, "kokiu mastu suinteresuoti Rusijos sluoksniai vis dar gali daryti įtaką bet kuriai mūsų šalies politikos sričiai".
Dabartiniai priklausomybės nuo "Gazprom" tiekiamų dujų padariniai Lietuvai turėtų išlikti ir artimiausioje ateityje, mano R. Vilpišauskas. "Rusija turės galimybę išnaudoti ekonominius ryšius politiniam spaudimui, o Baltijos šalims tai bus nuolatinė tokio manipuliavimo grėsmė", - sakė LLRI ekspertas.
Savo ruožtu V. Radžvilas pažymėjo, kad, nepaisant pragmatiško ES ir Rusijos bendradarbiavimo, pasikeitusi didžiosios ES kaimynės Rytuose politika ir jos turima galimybė daryti spaudimą ES valstybėms per energetiką turi kelti susirūpinimą.
"ES šalių energetinės priklausomybės nuo Rusijos išteklių klausimas greičiausiai darysis vis svarbesnis, keičiantis šios šalies užsienio politikai. Pragmatiškas bendradarbiavimas šioje srityje, žinoma, tęsis, tačiau net karščiausiems Rusijos bičiuliams ES pamažu teks įsisąmoninti akivaizdų faktą, kad turima galimybė bet kada nutraukti energetikos išteklių tiekimą yra pavojingas partnerės ginklas, kuriuo, prireikus, bus nesvyruojant pasinaudota", - įspėjo politologas.
Šią savaitę laikraščio "International Herald Tribune" puslapiuose buvo nagrinėjamos Rusijos energetinio viešpatavimo Rytų Europoje ir Baltijos valstybėse priežastys bei šių valstybių nesėkmingos alternatyvių energijos šaltinių paieškos.
Savo dujų monopolininkės bendrovės "Gazprom" padedama Maskva kontroliuoja energijos tiekimą nuo Estijos iki Bulgarijos, nuo Baltijos iki Juodosios jūros, rašoma straipsnyje.
Įtaką iš Sovietų Sąjungos ir Varšuvos bloko pabėgusiose valstybėse "Gazprom" išlaikyti padėjo bendros įmonės, į kurias šis dujų pramonės milžinas investavo 2,6 mlrd. dolerių. Dabar "Gazprom" tiekia apie 25 procentus visų Vakarų Europoje suvartojamų gamtinių dujų, yra vienintelis tiekėjas Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Slovakijoje.
"Gazprom" monopolijos panaikinti iki šiol nepajėgia nei ES raginimai naujosioms narėms diversifikuoti savo energetikos pramonę, nei teikiama parama. Vidurio ir Rytų Europos šalims atsiriboti nuo "Gazprom" trukdo dvi priežastys: didelės energetinio sektoriaus modernizavimo išlaidos ir Rusijos pastangos dominuoti šių valstybių rinkose.