Teismas ne tik leido blokuoti prieigas prie svetainių, bet ir areštuoti įmonių, kurioms priklauso šio svetainės, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.
Siekiant įvykdyti Vilniaus apygardos teismo sprendimą antstoliai kreipsis į visus Lietuvos interneto tiekėjus, turinčius tiesioginį ryšį su užsieniu, su reikalavimu blokuoti minėtas svetaines. Teismo sprendimu bus kreiptasi į „Teo LT“, „Baltnetos komunikacijos“, „Bitė Lietuva“, „Omnitel“, „Mikrovisatos TV“, „Penki kontinentai“, „Baltikum TV“, „Lietuvos energija“, „Nacionalinis komunikacijų tinklas“ ir KTU Informacinių technologijų plėtros institutą.
„Oficialaus kreipimosi apriboti prieigą prie minėtų svetainių kol kas dar negavome, todėl tolimesnius savo veiksmus svarstysime, kuomet mus pasieks antstolių kreipimasis. Dabar galime pasakyti, kad sukurti ir nuolatos palaikyti vartotojų prieigos apribojimą prie konkrečių tinklalapių pareikalaus nemažai investicijų ir laiko. Visgi besilažinančių nurodytose svetainėse apribojimas iš esmės klausimo neišspręs – interneto vartotojai lengvai randa būdus, kaip apeiti techninius interneto tiekėjų apribojimus“, - komentavo Raminta Rimkienė, „Bitė Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene.
Bus apribotos prieigos svetainėms, priklausančioms Gibraltare, Maltoje ir Jungtinėje Karalystėje registruotoms įmonėms: „bwin International Ltd“, „Unibet International Ltd“, „Fawwara bldgs“, „Nordic Gaming Group Ltd.“, „Spread Your Wings Ltd.“, PKF Fiduciaries International Limited, „bet365 Ltd.“. Taip pat areštuojamas šioms įmonėms priklausantis turtas.
„Blokuoti internetu lažybas organizuojančių bendrovių svetaines yra vienintelė galimybė apsaugoti besilažinančius šalies gyventojus ir apginti teisėtai bei skaidriai veiklą vykdančių Lietuvos įmonių interesus“, - sakė ieškovus atstovaujančios advokatų kontoros „Nordia Baublys & Partners” partneris Evaldas Rapolas.
Pasak jo, skirtingai nuo Lietuvoje registruotų įmonių, kurios organizuoja lažybas, šias paslaugas tik internetu teikiančios bendrovės yra registruotos kitose šalyse ir ne tik nemoka jokių mokesčių į valstybės biudžetą, bet ir neturi savo veiklai būtinos licenzijos, užtikrinančios, kad įmonė vykdys savo įsipareigojimus prieš klientus ir valstybę. Skaičiuojama, kad dėl šių priežasčių vien ieškovai, Lietuvoje veikiančios bendrovės, patyrė 1,096 mln. litų. Valstybei padaryta žala gali siekti dar didesnes sumas.
