Tokie siūlymai pasigirdo po to, kai žlugo derybos dėl ES Konstitucijos. Dėl to labiausiai yra kaltinamos Vokietija ir Prancūzija bei užsispyrusios Lenkija ir Ispanija - šalys, kurioms, kaip manoma, bus skirta daugiausia pagalbos regioninei plėtrai.
Europos Komisijos atstovas teigė, kad tarp derybų žlugimo bei Austrijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų ir Švedijos siūlymo nėra nieko bendro, nors kai kas mano, kad tokiu būdu norima nubausti Lenkiją.
Komisijos pirmininkas Romano Prodi (Romanas Prodis) spaudos konferencijoje Strasbūre sakė, kad būtų neteisinga sieti šiuos du įvykius. "Būtina nepainioti šių dviejų įvykių, nes tarp jų nėra jokio ryšio", - sakė R. Prodi.
Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconi (Silvijus Berluskonis) teigė, kad Roma nepritaria siūlymams mažinti ES biudžeto išlaidas, nors Italija ir yra trečia pagal dydį mokėtoja į ES biudžetą.
Briuselyje teigiama, kad Komisija vis dar sudarinėja prioritetinių 2007-2013 m. biudžeto sričių sąrašą, ir tik sausį, kai bus parengtas toks sąrašas, bus žinomos ES išlaidos. Tačiau aišku yra tai, kad ES negalės išleisti daugiau nei gauna pajamų.
Pirmadienį R. Prodi sakė, jog išlaidų mažinimas yra neišvengiamas. "Mes vis dar svarstome susidariusią padėtį, tačiau akivaizdu, kad jei ES biudžetas sudarys tik 1 proc. ES BVP, vargu ar mes galėsime padaryti tai, ko iš mūsų tikisi valstybės narės bei kitos šalys", - sakė Komisijos vadovas.
Europos Parlamento pirmininkas Patas Coxas (Patas Koksas), entuziastingas Konstitucijos rėmėjas, sakė, kad Konstitucijos derybų žlugimą galima sieti su biudžeto įšaldymo siūlymais.
"Tačiau tai, kad dar nepriimta ES Konstitucija, kelia grėsmę, jog Konstitucijos ir biudžeto reikalai gali sukelti sudėtingą politinę padėtį", - pastebėjo P. Coxas.
Vienas šalies kandidatės diplomatas sakė, jog pasiūlymas apriboti ES biudžetą iki 1 proc. ES BVP rodo nenorą bendradarbiauti. Jis pridūrė, kad jo šalis buvo apkaltinta Konstitucijos derybų metu nesupratusi Europos solidarumo idėjos.
Didžiosios Britanijos diplomatas tvirtino, jog Londonas nesiekia mažinti ES paramos naujoms narėms. Be to, Didžioji Britanija teigia norinti, kad turtingesnės šalys savo skurdesnius regionus finansuotų pačios ir nemokėtų šios dalies į ES iždą, iš kurio tos pačios lėšos per struktūrinius fondus vėl grįžtų atgal.
"Tai leistų mažinti biurokratiją bei leistų labiau kontroliuoti, kam leidžiami pinigai", - sakė diplomatas.