Šiuo metu pati nebepajėgianti susitvarkyti su skolomis Graikija derasi su kitomis Europos Sąjungos šalimis dėl beprecedentinės paskolos mainais už griežtesnę valdžios finansų politiką. Tačiau šios šalies Vyriausybės planai veržtis diržus išvarė tūkstančius graikų į gatves.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė mano, kad lietuviai nuo graikų skiriasi savo kantrumu, o lietuvių „nestreikavimo tradicija yra sveikintina“.
„Žiūrint iš ilgalaikių perspektyvų, besiformuojančių euro zonos tradicijų, tai iš tikrųjų reikėtų nei padėti tai Graikijai, nei leisti jai nurašyti skolas. Graikijai būtų labai sunku, bet už savo veiksmus reikia patirti visas pasekmes. Kalbant apie Lietuvos skirtumus su Graikija, tai mūsų laimė, kad mes nesame išlepinti ilgalaikio gero gyvenimo, dar gerai prisimename tuos senus laikus, dar galime pataupyti. Bet kokie taupymai yra skausmingi, tačiau tai nesibaigia dviejų dienų streikais, visuotiniu paralyžiumi ir ši nestreikavimo tradicija yra labai sveikintina. Tiesiog mes kaip žmonės esame kantresni, tuo skiriamės nuo Graikijos žmonių, bet politikai yra visur panašūs. Politikų moralinis neatsakingumas yra peržengęs visas ribas, todėl dabar turime tokią nelabai kokią situaciją“, – kalbėjo ekonomistė.
Vis daugiau analitikų kalbant apie galimą Graikijos bankrotą, ji sakė, kad šalių bankrotai ir skolų nurašymai neturėtų būti toleruojami.
„Mes kalbame apie tuos pačius feniksus, kuriuos kiekvieną dieną pasmerkiame savo gyvenime, kai verslas meta savo skolas ir kuria naują įmonę. Daug kartų bankrutuoti tai yra būti feniksu. Nežinau, ar tokioje valstybėje norėtų gyventi jaunimas, kuris čia susirinko ir ar tokį mentalitetą reikėtų puoselėti“, – sakė R. Vainienė.
Trečiadienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI) surengtoje diskusijoje „Neramumai euro zonoje – kas vyksta ir kur tai veda?“ Lietuvos ekonomistai diskutavo apie Graikijos problemų priežastis, sprendimus ir poveikį Lietuvai.
Be euro būtų dar blogiau
„Graikijos problemos yra daug metų žinomos, nuolat yra pernelyg optimistiškai vertinamos biudžeto balansavimo perspektyvos, galų gale finansų rinkos į tai atkreipė dėmesį. Tai, kas gresia Graikijai, gresia daugeliui šalių, beje, ne tik Europos Pietums“, – sakė analitikas.
Jo teigimu, vis daugiau analitikų prognozuoja, kad Graikijos bankrotas yra neišvengiamas.
„Kuo visa tai baigsis? Yra du kraštutiniai požiūriai, vienas yra, kad Graikijai reikia leisti bankrutuoti ir tai kaip tik parodys euro zonos stiprumą, kiti mano, kad tai yra pernelyg pavojingas eksperimentas. Problema yra ta, kad daug kas euro zonos valstybės bankrotą sieja su pačios zonos iširimu. Aš to taip tiesiogiai nesiečiau, nes nematau didelio ryšio tarp šių dalykų“, – sakė R. Kuodis.
TSPMI dėstytojas, profesorius Jonas Čičinskas mano, kad jeigu Graikija nebūtų įsivedusi euro, situacija joje būtų dar sudėtingesnė.
„Tarsi atrodo, kad Graikijos problemos yra susijusios su euro įvedimu ir su pinigų sąjungos idėja, mano nuomone, atvirkščiai, Graikijos buvimas euro zonoje kaip tik ją gelbsti. Tai mes matome iš dabartinių pastangų. Jos neleis Graikijai smukti taip smarkiai, kiek būtų buvę, jeigu Graikija būtų ne euro zonoje“, – sakė jis.
Banko „Finasta“ investicijų strategas Petras Kudaras diskusijoje prognozavo, kad Graikijos problemos ir išaugusios paskolų palūkanos šiai šaliai palies ir Lietuvą, nes gali tapti brangiau skolintis tarptautinėse rinkose.
„Aš manau, kad jeigu šios problemos (Graikijos – DELFI) bus vienaip ar kitaip nesprendžiamos, tai visgi Lietuvos skolinimosi sąnaudos irgi turėtų padidėti“, – sakė jis.
Graikai didžiausias kontrastas estams
„Graikija visada buvo tarp tų paskutinių Europos bendrijos, o paskui ir ES šalių pagal įvairius rodiklius. Pavyzdžiui, vertinant poreikį daryti struktūrines reformas, tai Graikija niekada negarsėjo nei rinkos lankstumu, nei, kita vertus, biudžeto politikos griežtumu. Todėl tai, kas vyksta, aš pritariu Raimondui (Kuodžiui – DELFI), yra tąsa ir pasekmė kelis dešimtmečius vykdytos politikos. Kartais situacija pagerėdavo, kartais pablogėdavo, bet Graikija niekada nebūdavo struktūrinių reformų lyderė ES“, – sakė jis.
Jo teigimu, Graikijai didžiausias kontrastas galėtų būti Estija.
„Ji dar nėra euro zonos narė, bet pagal įvairius parametrus atrodo geriau nei Graikija, kuri yra euro zonos narė. Dabar Graikijoje labai rimtai vyksta diskusijos apie darbo santykių liberalizavimą, kai kurių paslaugų rinkų liberalizavimą, kurios iš esmės yra uždarytos naujiems žaidėjams. Palyginus Baltijos šalių rinkas su Graikijos, mūsų rinkos yra daug atviresnės nei Graikijos, nors gal ir skamba keista, nes kalbame apie euro zonos šalį“, – kalbėjo R. Vilpišauskas.
Fiesta vietoj dietos
„Mano supratimu, tie gelbėjimo instrumentai yra patys blogiausi ir šiaip jau prieštarauja pačiai Mastrichto negelbėjimo nuostatai. Iš esmės kaip gali Vokietijos rinkėjai, kurie dirba iki 67-erių metų, kol sulaukia pensinio amžiaus, balsuoti už tai, kad būtų teikiama 70 ar 80 mlrd. eurų paskola Graikijai, kuri sulaukusi 53 metų, eina ilsėtis ir geria vyną. To negali būti. Politiškai tas sprendimas yra pakankamai blogas. Jis prieštarauja pamatiniams principams, kad Europos Sąjunga yra atvira rinkos ekonomikos valstybė“, – diskusijoje savo nuomonę dėstė jis.
S. Kropas sakė, kad ES pasirinktas problemų sprendimas „fiestos metodu“ yra problemų atidėjimas.
„Manyčiau, kad pirmas prioritetas turėtų būti vadovautis tais principais, kuriais remiantis buvo sukonstruota Mastrichto sutartis, jų nereikėtų bandyti laužyti ir interpretuoti, nes kokį receptą pasirenkame: dietą ar fiestą? Na, iki šiol ES pasirinko fiestą: ateina badmetis – blogai, valgom daugiau, išleidžiam daugiau, bus geriau. Akivaizdu, kad tai yra problemos atidėjimas. Graikijos atveju irgi panašiai pasirinktas tam tikras modifikuotas fiestos variantas – dieta ir daugeliu atvejų nepelnytai subsidijuojant kitą šalį“, – kalbėjo S. Kropas.
