Pagal Akcizų įstatymą iki š. m. sausio 1 d. alui buvo taikomas 7 litų už 1 procentą faktinės alkoholio koncentracijos, išreikštos tūrio procentais, akcizo tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą.
Mažosioms alaus darykloms buvo taikomas 50 proc. mažesnis akcizo tarifas. Mažąja alaus darykla laikoma per kalendorinius metus ne daugiau kaip 80 tūkst. hektolitrų alaus pagaminanti įmonė, teisiškai ir ekonomiškai nepriklausanti nuo bet kurios kitos alų gaminančios įmonės, išskyrus atvejus, kai šių alų gaminančių įmonių kartu per kalendorinius metus pagaminto alaus kiekis neviršija 80 tūkst. hektolitrų, o įmonės gamybinės patalpos yra fiziškai atskirtos nuo bet kurios kitos alų gaminančios įmonės.
Tačiau 2008 m. gruodžio 30 d. Seimas tarp kitų pakeitė ir 21-ąjį Akcizų įstatymo straipsnį, nustatantį akcizą alui. Dabar, nuo 2009 m. sausio 1 d., alui taikomas akcizas už 1 procentą faktinės alkoholio koncentracijos alaus hektolitre padidintas iki 8,5 lito. Taip pat panaikinta akcizų lengvata mažosioms alaus darykloms.
Šiais pakeitimais nepatenkinti ir didieji, ir mažieji aludariai. Seimo sprendimu ypač pasipiktinę mažieji, grasinantys piketais net ir Konstituciniu Teismu.
Lengvatų panaikinimas žlugdo nacionalinį verslą
Mažosios Lietuvos alaus daryklos („Kauno alus“, „Biržų alus“, „Ponoras“ ir „Pasvalio gėrimai“), siekdamos išsaugoti senąsias klasikinio alaus tradicijas, susibūrė į Mažųjų aludarių asociaciją (MADA). Asociacijos nariai įsipareigoję gaminti kokybišką ir natūralų alų pagal klasikinę technologiją, t. y. virti, rauginti ir nokinti kiekvieną alaus rūšį atskirai, nenaudoti „High Gravity“ technologijos, kai verdama viena alaus misa, o iš jos, įpilant skirtingą kiekį vandens bei pridedant skonio ir spalvos reguliavimo medžiagų, išgaunama iki 20 rūšių alaus. Šią technologiją naudoja didžiosios alaus daryklos. Mažosios daro alų tik pagal senąsias gamybos tradicijas. Kai kurios mažosios alaus daryklos didžiuojasi šimtametėmis tradicijomis.
Pavyzdžiui, „Kauno alus“ savo istorijos pradžia laiko 1846 m., kai ši darykla buvo paminėta rašytiniuose šaltiniuose. Daugelis senųjų įrengimų išsaugoti. Juos ketinama eksponuoti numatomame įrengti daryklos muziejuje. Biržuose aludarių cechas buvo įkurtas 1686 m. Ir nuo tada alaus gamyba nenutrūko. „Ponoras“ taip pat verda alų pagal senus biržietiško alaus receptus. Jau ketvirtajai kartai perduota ir „Pasvalio gėrimų“ alaus virimo patirtis.
Mažųjų aludarių teigimu, toms senosioms alaus virimo tradicijoms iškilo grėsmė išnykti, kai Seimas šių metų išvakarėse pakeitė Akcizų įstatymo 21 straipsnį, panaikinantį mažosioms alaus darykloms akcizo lengvatą. Asociacija kreipėsi į Seimą, prašydama palikti lengvatas mažosioms alaus darykloms, nes jas panaikinus mažosios daryklos subankrutuos, netlaikys konkurencijos, o jų darbuotojai taps bedarbiais.
Asociacijos pirmininkės Linos Šileikienės manymu, tais įstatymo pakeitimais sudaromos sąlygos klestėti užsienio investuotojams priklausančioms didžiosioms alaus darykloms, o lietuviškos kilmės, turintis šimtametes tradicijas verslas yra žlugdomas. L. Šileikienės duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia apie 70 mažų alaus daryklų, kurios saugo senąsias klasikines Lietuvos alaus virimo tradicijas bei paveldą.
Tačiau Seimas neatsižvelgė į Mažųjų alaus daryklų asociacijos argumentus ir akcizo mokesčio lengvatų mažiesiems aludariams nepaliko.
Išeitis viena - grąžinti lengvatas
„Panaikino lengvatą ir pakėlė 10 proc. akcizo tarifą – akcizo mokestis mums pakilo 120 proc. Be to, jį reikia mokėti avansu, o ne po deklaracijos pateikimo. Mūsų smulkusis verslas, be akcizo lengvatos, jokios paramos neturėjo. Pernai Lietuvoje buvo apie 70 mažųjų alaus daryklų, o šiandien veikiančių likę tik 60. Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, akcizo mokesčių iš mūsų asociacijos įmonių surinkta 46 proc. daugiau, bet nemažai darbuotojų atleista, o likusiesiems atlyginimai sumažinti 45 proc. SODRA ir valstybės biudžetas iš mažųjų aludarių surinko 25 proc. mažiau mokesčių“, – „ŪP“ teigė L. Šileikienė.
Jos įsitikinimu, kai kurios alaus rūšys, verdamos pagal šimtametes gamybos tradicijas, galėtų būti įtrauktos į kulinarinį paveldą. Dabar mes bandome siekti tokio statuso savo produkcijai, nes tai yra paveldosauginis amatas. Pasak Ūkio ministerijos, gal tokia prošvaistė ir nušvis. Bet dabar mums svarbiausia atsikovoti tą panaikintą akcizo lengvatą, kad galėtume dar kažkiek gyvuoti“, – tvirtina aludarių asociacijos vadovė, neatmetanti galimybės imtis net „viešo protesto formų“.
Balansavimas ties bankroto riba
Biržų r. savivaldybės vicemero Aurimo Franko žiniomis, viena mažoji alaus darykla dėl akcizo mokesčio lengvatos panaikinimo jau bankrutavo, kitos taip pat sunkiai verčiasi. „Mokesčių didinimas niekada negerino sąlygų verslui. O savivaldybei aktualu, kad tos įmonės sėkmingai dirbtų, tada ir mokesčių daugiau surinktume“, - „ŪP“ sakė vicemeras.
Biržų rajone dabar yra penkios alaus daryklos. Bet individualių aludarių šiame krašte niekada netrūkdavo. Jie verda alų savo reikmėms ir jokių kokybės sertifikatų nesiekia, jų visiškai nedomina jokie akcizai ar kiti mokesčiai.
Vicemerui A. Frankui neramu tik dėl rinkos. Jo manymu, padidėjus akcizo tarifui gali suklestėti juodoji rinka, atsirasti daug nelegalių prekybos taškų. Tokiu atveju Vyriausybė daugiau prarastų negu laimėtų.
„Mes paskaičiavome, kad jei Seimas nepakeis šio mūsų veiklą žlugdančio įstatymo straipsnio, artimiausiu metu užsidarys mažiausiai pusė visų mažų alaus daryklų, o per kitus 12 mėnesių valstybė neteks 3,62 mln. Lt, gaunamų iš akcizų, SODROS ir kitų mokesčių, o grąžinus lengvatas valstybės pajamos iš mažųjų alaus daryklų veiklos sudarytų 8,8 mln. Lt“, - sakė aludarių asociacijos pirmininkė L. Šileikienė.
Blanki vilties kibirkštėlė tunelio gale
Jeigu mažosios alaus daryklos gamina alų pagal šimtametes tradicijas, naudoja tradicinius įrenginius, senuosius alaus darymo būdus, ateityje gali tikėtis rimtos valstybės paramos. Tik reikia savo gaminiams pelnyti tautinio paveldo produkto statusą ir sertifikatą.
Tradicinių amatų išsaugojimą bei plėtrą reglamentuoja Tautinio paveldo produktų įstatymas. Žemės ūkio ministerijoje įsteigtas Tautinio paveldo produktų skyrius, sudarytas Tautinio paveldo produktų klasifikatorius, kuriame antruoju numeriu įvardyti aludariai – t. y. alaus darymas kaip tradicinis amatas, o amatininkas yra aludaris. Tai priklausytų tradicinių gaminių sričiai. „Šiuo metu rengiama tradicinių gaminių specifikacija, kur bus išsamiai aprašyta gamybos technologija ir gamybos būdas. Taip pat bus nustatyti tradiciškumo kriterijai pagal regionus, tautinio paveldo atitikties etninei kultūrai vertinimo rodikliai.
Tais rodikliais remiasi ekspertai vertintojai. Buvo sudaryta Ekspertų komisija, patvirtinta žemės ūkio ministro. Atkreipiamas dėmesys į žaliavą, jos paruošimo būdą, priedus, gamybos technologiją, įrankius, įrenginius, alaus skonį, spalvą ir kt. Visi šie kriterijai turi atitikti sertifikaciją. Ekspertai pasitelkę kulinarinio paveldo žinovus, etnologus, istorikus. Nustatoma, kokiame rajone koks alus buvo ir yra būdingas. Tradiciškumo kriterijus labai svarbus tiems aludariams, kurie rengiasi sertifikuoti savo produkciją kaip tradicinę technologiją, kaip tradicinį amatą. O iki šiol gal tikrai tradiciškai gaminamas alus, bet tai nebuvo įvertinta, ar tikrai jis atitinka tuos kriterijus, ar tikrai išlaikomos tradicijos“, – „ŪP“ aiškino tradiciniams produktams keliamus reikalavimus ŽŪM Tautinio paveldo produktų skyriaus vedėja Rasita Kraujelytė-Noreikienė.
Tautinio paveldo produktų įstatymo 19 str. rašoma, kad tradiciniams amatininkams įstatymų nustatyta tvarka taikomos mokesčių ir rinkliavų lengvatos. Šiuo įstatymu taip pat nustatyta, kad tautinio paveldo produktų kūrimas ir realizavimas, tradicinių amatų mokymas gali būti remiamas specialiosioms ir kitoms programoms vykdyti skirtomis lėšomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
ŽŪM pareigūnė teigė, kad jau parengtos Valstybės pagalbos taisyklės tautinio paveldo subjektams, gaminantiems sertifikuotus produktus valstybės paramai teikti. Tačiau, jos nuomone, šiuo sunkmečiu nacionalinis biudžetas labai ribojamas ir vargu ar atsiras lėšų tokiai paramai.
