Už tai, kad prezidento veto būtų atmestas, balsavo 85 parlamentarai, 20 buvo prieš, o 10 Seimo narių balsuodami susilaikė.
Priėmę šį teisės aktą valdantieji tikisi papildomai išlošti 600 mln. Lt, šiais pinigais norima užkaišyti „Sodros“ biudžeto skyles. Tuo tarpu prezidento patarėjas ekonomikos klausimais Ramūnas Vilpišauskas sako, jog „Sodros“ biudžeto problemos neišnyksta, nes ateityje šias lėšas valstybei gali tekti grąžinti.
„Reikia konstatuoti, kad pensijų reforma buvo pristabdyta. Tačiau žinant, jog dabartinė „Sodros“ biudžeto problemos kilo smarkiai padidinus jos išlaidas, taip pat dėl anksčiau priimtų sprendimų, kuriuos reikėjo atitaisyti (turiu galvoja nepriemokas dirbantiems pensininkams), labai gali būti, kad po kelių metų pasikartos panaši situacija. Galvojant konstruktyviai, reikia svarstyti, kaip sukurti rezervą“, - žurnalistams sakė R. Vilpišauskas ir pridūrė, kad teisinis pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra.
Teismais gąsdina ir opozicija
Svarstant, ar pritarti šalies vadovo veto, ar priimti įstatymą be pakeitimų, Seimo nariai pasidalijo į dvi stovyklas. Opozicija, išskyrus socialdemokratą Algirdą Sysą ir „darbietį“ Kęstutį Daukšį, įtikinėjo, jog sumažinus įnašus į privačius pensijų fondus bus pažeisti apie 1 milijono šalies piliečių teisėti lūkesčiai, mat pasirašydami pensijų kaupimo sutartis jie tikėjosi, kad įnašai bus didesni.
„Tai liečia apie milijoną žmonių, praktiškai trečdalį Lietuvos gyventojų. Šiuo metu yra pasirašyta 957 500 sutarčių, todėl kai priiminėjame įstatymus ir galvojame apie reformas turėtume pagalvoti apie tų žmonių lūkesčius ir kaip tai paveiks Lietuvos gyventojus“, - plenariniame posėdyje kalbėjo Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys.
Pasak jo, valdžia turi atkreipti dėmesį, jog žmonės, pasirašę pensijų kaupimo sutartis privačiuose fonduose, įkliūva tarsi į spąstus, nes nėra mechanizmo šias sutartis nutraukti, nepaisant fakto, kad sąlygos pasikeitė. V. Gapšys sako manąs, jog piliečių skundai pasieks Konstitucinį Teismą, o jau tuomet Seimas turės spręsti ne, kaip subalansuoti „Sodros“ biudžetą, o kaip kompensuoti praradimus.
„Pažvelkime į ilgojo laikotarpio perspektyvą, Lietuva sensta, tai yra demografiniai rodikliai, kurie tokius dalykus rodo“, - piktinosi „darbietis“.
Jam pritarė ir buvusi socialinės apsaugos ministrė Vilija Blinkevičiūtė. Jos teigimu, negalima tiesiog imti ir nuspręsti, jog viduryje žaidimo keičiamos jo taisyklės. Socialdemokratė aiškino, kad pensijų kaupimas privačiuose fonduose yra ilgalaikis procesas, tad rezultatai gali būti matomi tik po 15, 20 arba 30 m. „Negriaukim visos sistemos”, - reikalavo politikė.
Svarbiau esami ar būsimi pensininkai?
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma pripažino, kad privačiuose fonduose pensijas kaupiantys gyventojai išties turi teisėtą lūkestį, nes matydami buvusį įstatymą matė konkrečius įnašų dydžius ir planavo savo ateitį. Tačiau, pasak politiko, svarbu yra ir esamų pensininkų lūkesčiai bei problemos.
„Jeigu mes nesumažinam „Sodros“ įmokų dalies pervedimų privačius pensijų fondus, labai apsunkinam „Sodros“ biudžeto būklę ir apsunkinam gyvenimą pagrindinei pensininkų daliai“, - sakė J. Razma.
Konservatoriaus-krikdemo teigimu, iš tiesų dar reiktų išsiaiškinti, kiek gyventojų išties yra patenkinti tuo, kad pensiją kaupia ir privačiuose fonduose, o ne tik ‚Sodroje“: „Ne vienas ten atsidūrė perdėtų buvusios Vyriausybės ir saldžių buvusios ministrės V. Blinkevičiūtės šnekų dėka. Buvo sukurti perdėtai optimistiniai lūkesčiai“.
K.Daukšys ir A.Sysas – palaikė valdančiuosius
Tačiau žodžių mūšyje kai kurie opozicinių partijų atstovai ėmėsi palaikyti valdančiuosius. Darbo partijos frakcijos narys K. Daukšys posėdyje kalbėjo, kad supranta Andriaus Kubiliaus Vyriausybės logiką, nes ekonominės krizės laikotarpiu būtina pasiekti, kad pinigai „suktųsi“ Lietuvoje, o ne būtų investuojami užsienyje.
„Jeigu pripažįstam, kad Lietuvoje yra ekonominė krizė, jeigu pripažįstam, kad Lietuvoje trūksta pinigų, tai pervesdami pinigus iš „Sodros“ į kitus pensijų fondus, mes turim pripažinti, kad tie pinigai išvažiuoja iš šalies ir yra naudojami kitų šalių ekonomikos gyventi“, - sakė K. Daukšys.
Socialdemokratas A. Sysas pasipiktino, kad prezidento veto reiškia šalies vadovo norą, jog viešųjų ryšių požiūriu blogiau atrodytų Seimas. Politiko tvirtinimu, jeigu šalies vadovo veto nebus atmestas, tuomet reikės mąstyti, iš kur paimti lėšų subalansuoti ‚Sodros“ biudžetą. Be to, pasak A. Syso, pensiniai fondai kiekvieną dieną praranda savo vertę, o įmokų sumažinimas planuojamas tik dvejiems metams – ne visam laikui.
Prezidento V. Adamkaus nuomone, sprendimas sumažinti pensijų kaupimo bendrovėms pervedamos valstybinio socialinio draudimo pensijų įmokos dydį yra tiesioginių valstybės įsipareigojimų nevykdymas.
„Asmenys, apsisprendę dalį valstybinio socialinio draudimo įmokos kaupti privačiuose pensijų kaupimo fonduose, turi teisę ir teisėtą lūkestį reikalauti, kad valstybės prisiimtas įsipareigojimas pervesti nustatyto dydžio įmokas būtų vykdomas arba dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo jiems būtų kompensuojami susidarę praradimai“, - rašoma V. Adamkaus dekrete, kuriuo buvo vetuojamas Seimo spendimas.
Anksčiau Pensijų fondų valdytojai teigė, kad siūlymas sumažinti įmokos dalį yra valstybės įsipareigojimų savo piliečiams nevykdymas.
Naujoji valdžia, sumažindama pervedimų dalį, planavo bent iš dalies sumažinti „Sodros” biudžeto deficitą. Planuojama, kad kitąmet jis sudarys 1,2 mlrd. Lt.
