"Tai, kad valstybė nebegali laiku sumokėti darbo užmokesčio, atsiskaityti su privačiomis įmonėmis, rodo, kad grįžtama prie necivilizuotų sprendimų", – R.Šadžiaus pareiškimą įvertino "Danske Bank" vyresnioji analitikė Violeta Klyvienė.
Atlyginimai valstybės įstaigų tarnautojams pastarąjį kartą vėlavo per 2001 m. krizę.
Analitikės teigimu, gali būti, kad nueinanti Vyriausybė tikisi, jog kitų metų pradžioje pagerės skolinimosi galimybės ir nesumokėtas skolas bus lengviau grąžinti. "Abejoju, kad tai nutiks. Tačiau, žinoma, skolas teks grąžinti ir tam, matyt, teks skolintis", – sakė V.Klyvienė.
Nebegali pasiskolinti
Deja, bet Vyriausybei nepavyko susitarti su bankais, kad šie paskolintų lėšų biudžeto skylėms kamšyti. Kai kurie bankai netgi atsisako suteikti paskolas biudžetui finansuoti. Lapkričio pabaigoje laikinasis premjeras Gediminas Kirkilas tvirtino, kad vyksta derybos dėl biudžeto deficito finansavimo paskolos. Derybos turėjo būti baigtos praėjusią savaitę, tačiau jokių žinių nepaskelbta.
Vietoj to pirmadienį vyko vienų metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių emisijos aukcionas. Jame Lietuvos bankas iždo vekselių išplatino už 106 mln. litų. Šios lėšos į Vyriausybės sąskaitą įplauks trečiadienį.
Gali nebeatsiskaityti
Nueinantis finansų ministras nesibaimina pripažinti, kad Finansų ministerija svarsto galimybę visiškai neatsiskaityti su paslaugų ir prekių tiekėjais. Pasak R.Šadžiaus, artimiausiu metu bus sprendžiama, kokias skolas grąžinti, o kokių – ne.
"Einamiesiems įsigijimams bus neišvengiamai taupoma, o kai kurių gal ir nereikės finansuoti", – pareiškė jis.
"Tai nonsensas. Toks neatsiskaitymas – necivilizuotas būdas finansuoti biudžeto deficitą. Toks precedentas buvo 1999 m. Tai rodo, kokia vargana valstybės finansinė būklė. Akivaizdu, kad biudžetas surenkamas nekaip ir padėtis išties įtempta", – teigė V.Klyvienė.
Ramūs gali jaustis tik komunalininkai, galintys biudžetinėms įstaigoms pagrasinti atjungti elektrą ar telefono ryšį.
"Neabejoju, kad bus padengtos visos išlaidos už komunalines paslaugas, išmokėti atlyginimai ir socialinės išmokos", – teigė kadenciją baigiantis finansų ministras.
Visos kitos su valstybinėmis įstaigomis bendradarbiavusios įmonės turėtų gerokai sunerimti.
Valstybė veda į bankrotus
1999–2001 m. valstybės mokumo problemos baigėsi įmonių ir organizacijų bankrotais. "Kai kurios įmonės bankrutavo nesulaukusios biudžetinių įstaigų pervedimų", – sakė "Danske Bank" vyresnioji analitikė V.Klyvienė.
"Buvo padaryta klaidų tiek planuojant šių metų pajamas, tiek didinant išlaidas. Krizė, bent jau valstybės finansuose, akivaizdi ir nereikia optimistiškai kalbėti, kad jos nėra, kad gąsdinama be pagrindo. Tai nėra vieno žmogaus sugalvotas ar išpranašautas dalykas. Objektyvūs rodikliai rodo, kad padėtis labai sudėtinga", – apgailestavo V.Klyvienė.
Grėsmė ES paramai?
Analitikės teigimu, blogiausia būtų, jei padėtis nesikeistų ir ateityje valstybė turėtų lėšų tik atlyginimams, socialinėms išlaidoms ir komunaliniams mokesčiams.
Tokiu atveju iškiltų grėsmė investicinėms išlaidoms, ES paramai panaudoti, juk iš ES paramą gaunantys projektai iš dalies finansuojami ir biudžeto lėšomis.
"Tikėkimės, kad ne, bet gali būti pasirinktas ir toks kelias, jog bus kirsta per investicijų programą", – baiminosi V.Klyvienė.
