Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorius Marius Busilas teigė manantis, kad artimiausiu metu maisto kainos neturėtų kilti, o kai kurios gal ir kris.

"Tačiau šiuo metu ką nors rimtai prognozuoti būtų sudėtinga. Tai parodė grūdų kainos. Nors derlius geras ir grūdai atpigo, tačiau duonos kainos nesumažėjo. Gamintojai galbūt investavo į naujus įrengimus, ėmė paskolas, o bankai iškėlė palūkanas, tai turi įtakos produkto kainai", - LŽ dėstė M.Busilas.

Mėsa turėtų pigti

Pasak Mindaugo Kuklieriaus, Mėsos perdirbėjų asociacijos direktoriaus, naftos kaina mėsos perdirbimo savikainai turi įtakos vos kelis procentus. "Apie 80-90 proc. produktų savikainos sudaro žaliava. Šiuo metu jos kaina yra stabili ir, mano manymu, kiauliena kitų metų pradžioje turėtų šiek tiek atpigti. Pašarai jau pigesni, kiaulės taip pat pigesnės. Kol kas dar eksportuojamos į Rusiją, tačiau ateityje gyvų kiaulių turėtų nebeišvežti", - LŽ prognozavo jis.

M.Kuklierius teigė, kad Lietuvos mėsos sektoriuje konkurencija yra gana didelė. "Veikia apie 200 įmonių, todėl mažmeninei kainai tai taip pat turės įtakos. Savikaina tikrai sumažės, tačiau ar sumažėjusi kaina pasieks vartotojus, priklausys nuo prekybininkų", - patikino direktorius.

Nuo naftos nepriklauso

M.Busilas tikina, kad būtų klaidinga manyti, jog galutinę prekės kainą gali lemti padidėjusi ar sumažėjusi naftos kaina. "Produkto kainą lemia kuro, šildymo, elektros, naftos, taip pat darbuotojų atlyginimų didėjimas ir panašūs veiksniai. Dažnai vienam komponentui atpigus, pabrangsta kitas", - aiškino pašnekovas.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Giedrius Kadziauskas LŽ teigė, kad kai aiškinama, jog galutinio produkto kaina turi adekvačiai arba tokiu pat santykiu reaguoti į sudėtinių sąnaudų, reikalingų tam produktui pagaminti, kainą - sakoma, kad kaina priklauso tik nuo sąnaudų.

"Apskaičiuojama darbo jėga, žaliavos kaina, transporto ir energetikos išlaidos ir galiausiai įvertinama, kokia kaina produktas bus parduotas vartotojams. Tačiau pražiūrimas esminis momentas, tai yra kad kaina priklauso nuo prekės paklausos ir pasiūlos. Maisto produktų kainos pokyčiai nelabai lankstūs. Didėjant maisto prekių kainoms, žmonės mažai riboja savo maisto prekių pirkimą, ir tai yra signalas pardavėjui, kad riba, kuri verstų gyventojus taupyti ir mažiau pirkti, nėra pasiekta. Žmonės dažniausiai taupo atsisakydami pramogų ar prabangių prekių, naujos buitinės technikos", - aiškino ekspertas.

Anot G.Kadziausko, naftos kaina atsispindi transporto kainoje arba dujų kainoje, kuri lemia, pavyzdžiui, kiek kainuoja iškepti duoną. Bet tai yra tik viena iš sudedamųjų dalių. "Kitokia yra darbo jėgos padėtis, ji pastaruoju metu pinga. Todėl sunku tiksliai įvertinti, kiek visos sudedamosios dalys daro įtakos galutinei produkto kainai. Reikia nepamiršti ir to, kad prekybininkai visiškai natūraliai nori gauti didžiausią naudą. Todėl jei gali išlaikyti aukštą kainą, jie ją ir laikys, net ir tada, kai jų sąnaudos yra sumažėjusios. Vienintelis dalykas, kuris gali priversti prekybininkus sumažinti kainą, - konkurentų veiksmai. Jei 6-7 įmonių sąnaudos sumažės, kažkuri įmonė natūraliai supras, kad gali pigiau pateikti produktus į rinką. Nenorėdami prarasti vartotojų, konkurentai bus priversti taip pat sumažinti kainą", - dėstė jis.

Pašnekovas pabrėžė, jog maisto prekių pigimas ar brangimas negali tiesiogiai priklausyti nuo naftos ar dujų kainos.

Logiška, kad prekės gali pigti

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" atstovas spaudai Anatolijus Jakimovas LŽ sakė, kad atpigus degalams vežėjų, kurie gabena ir maisto prekes, sąnaudos taip pat yra sumažėjusios.

"Tačiau, kad būtų jaučiama didelė įtaka įkainiams - negaliu pasakyti. Kiekviena vežimo įmonė, įvertinusi patiriamas sąnaudas, apskaičiuoja įkainius. Kad pingant degalams turėtų pigti ir vežimo įkainiai - logiška, tačiau pigimas yra sąlyginis dalykas. Viską reguliuoja rinka, konkurencija. Tiek pingant, tiek brangstant degalams vežėjai nustato tuos įkainius, kuriais gali konkuruoti", - dėstė A.Jakimovas. Pasak jo, vežėjai net nežino, kokią vežamų produktų kainos dalį sudaro transportavimo sąnaudos, tačiau logiška, kad mažėjant transportavimo įkainiams vežamų produktų kaina turėtų mažėti. "Jeigu pigiau kainuoja atvežti, tai nėra prasmės prekę branginti", - teigė jis.