Pasipuošę spalvotomis liemenėmis piketuotojai prie Seimo rankose laikė plakatus su užrašais „Sodros“ įmokų didinimui ne“, „Nepritariame populistiniams politikų sprendimams“ ir kitus.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas DELFI aiškino, jog profsąjungos laikosi įstatymų, tad surengtas tik 9 žmonių piketas. Apie tokį piketą tereikia informuoti savivaldybę. „Jeigu būtume turėję laiko, sprendimas nebūtų akibrokštas, čia stovėtų ne keli žmonės, o keli tūkstančiai“, - tikino profsąjungos vadas.
Atima iš dirbančiųjų
Dėl sumanymo A. Černiauskas kaltino ne tik Vyriausybę - ši esą tesanti sumanymo iniciatorė. „Tačiau jei pažiūrėsime Seimo veiklą priešrinkiminiu laikotarpiu, kiek įstatymų priimta Vyriausybei sakant, jog pinigų jų įgyvendinimui nėra... Seimo nariai į tai nekreipė dėmesio, kepė įstatymus norėdami surinkti kuo daugiau balsų. Man atrodo, Seimo nariai dabar turi galimybes tas klaidas ištaisyti“, - kalbėjo A. Černiauskas.
Šios klaidos esą būtų buvę ištaisytos 200 Lt padidinus minimalų darbo užmokestį. Tai esą būtų visiškai kompensavę „Sodrai” trūkstamas lėšas. „Tačiau jie eina pačiu paprasčiausiu keliu atimdami pinigus ir dirbančių žmonių“, - konstatavo A. Černiauskas.
Janina Švedienė, Lietuvos darbo federacijos generalinė sekretorė, piktinosi, kad „Sodros“ valdybos posėdis įvyko pirmadienį 16 val., tačiau profsąjungos narė, dalyvaujanti valdyboje, dokumentus gavo tik pusė pirmos. „Dokumentai buvo sąmoningai siunčiami vėliau, kad profsąjungos nespėtų susipažinti. Darbdaviai taip pat neturėjo informacijos, kad toks sprendimas bus priimtas“, - kalbėjo J. Švedienė.
Be to, anot jos, pirma panašūs sprendimai turi būti derinami Trišalėje taryboje. J. Švedienė atkreipė dėmesį, kad vėl bandoma supriešinti socialines grupes. Mat, pasak jos, aiškinama, kad sprendimas reikalingas padidinus ir pratęsus pašalpų vaikus auginančioms šeimoms mokėjimą.
Protesto akciją organizavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas” ir Lietuvos darbo federacija.
Ekspertai Vyriausybę kritikuoja
„Sprendimą vertiname neigiamai, nes lėtėjant ekonomikai mokesčius reikėtų mažinti, o ne didinti. O šitas padidinimas tiek darbuotojams, tiek darbdaviams atsilieps neigiamai“, - DELFI sakė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) jaunesnioji ekspertė Kaetana Leontjeva.
Pasak K. Leontjevos, visų pirma nereikėjo priimti sprendimų, padidinusių „Sodros“ biudžeto išlaidas. LLRI ragino neilginti motinystės atostogų laiko, nes jos, anot ekspertės, netikslingos dėl biudžeto išlaidų didinimo, taip pat pablogina moterų galimybes įsidarbinti.
„Labai keista, kad sprendimas buvo ištrauktas iš po kilimo, niekur apie jį nediskutuota. Tai buvo netikėta. Reikėjo kažką daryti, kad skylių biudžete nebūtų, o ne likus mažiau nei 3 mėnesiams iki naujų metų didinti mokesčius“, - kalbėjo LLRII ekspertė.
„Kai didinama ar plečiama kokia nors išmoka, nereikia ploti katučių, o klausti, iš kokių lėšų tai bus daroma. Prieš pusmetį priimtas sprendimas gerokai padidinti pašalpos mokėjimo laiką, priimtas pasaulio rekordas 2 metus laikyti tėvą arba motiną su vaiku ir jiems mokėti vos ne visą algą“, - aiškino Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros vedėjas, ekonomistas Romas Lazutka. Anot R. Lazutkos, kartu su pasiūlymu reikėjo teikti ir šaltinius, iš kur bus gauta pinigų. Tada ir politikai už pasiūlymą galbūt būtų kitaip balsavę.
R. Lazutka sako, kad „Sodros“ biudžetą reikia subalansuoti ir nėra labai daug pasirinkimų, kaip tai padaryti. Tai galima padaryti arba duodant „Sodrai“ pinigų, arba atsisakant kažkokio mokėjimo. R. Lazutka sako, kad valstybė lėšų „Sodrai“ gali pervesti iš savo biudžeto, tačiau ir šis kitiems metams sudaromas su dideliu deficitu.
„Sunku dabar kažką ir patarti, nes buvo padaryta didžiulė klaida“, - konstatavo ekonomistas.
R. Lazutka sako, kad Seimui priėmus Vyriausybės sprendimą, atlyginimas sumažėtų 1 procentu, taigi gaunantis 800 Lt atlyginimą uždirbtų 8 Lt mažiau. „Nepasakysi, kad žmogui tai yra tragedija, tačiau labai nemalonu, kad nuo 27 iki 24 proc. buvo mažinamas gyventojų pajamų mokestis, giriamasi. O dabar kaip iš giedro dangaus vėl padidina. Tai nereikėjo mažinti“, - aiškino ekonomistas.
Pasak jo, nors mokesčių didinimas nežymus, tačiau gali paskatinti nedarbą: darbdaviui darbuotojo išlaikymas ir taip brangiai kainuoja. Mat pasamdytas dirbti už minimalią algą darbuotojas į rankas gauna apie 700 Lt, tačiau darbdavys dar papildomai turi išleisti per 1000 Lt. „Darbdavys tiesiog nuspręs išsiversti su mažesniu darbuotojų skaičiumi ir tai dar paskatins nedarbo didėjimą”, - prognozavo R. Lazutka.
Gerokai blogesniu dalyku, į kurį nekreipiamas dėmesys, jis įvardija situaciją privačiuose pensijų fonduose. Pasak jo, vertybinių popierių vertei smingant žemyn, kenčia pensijų fondų dalyviai. Valstybė, anot pašnekovo, turėtų rodyti iniciatyvą ir imtis veiksmų.
