Tačiau Tarptautinės darnaus vystymosi specialistų asociacijos narė ir nepriklausoma atsakingo verslo ekspertė Indrė Kleinaitė mano, kad daugiau atsakomybės dėl ekologijos turėtų prisiimti pardavėjai ir galbūt netgi visiškai nustoti siūlyti šiuos maišelius pirkėjams.
Per metus išleidžia bent 8 mln. Lt
Didžiausią mažmeninės prekybos tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT" skaičiuoja per metus parduodanti 54 mln. vienetų įvairaus dydžio maišelių. Taigi 151,6 tūkst. vienetų kasdien arba kone po 16 vienetų per metus kiekvienam iš 3,4 mln. Lietuvos gyventojų.
Vien šiame prekybos tinkle šiai mažytei prekei per metus išleidžiami milijonai litų. Galima paskaičiuoti, kad jeigu visus 54 mln. sudarytų tik patys mažiausi, 15 ct kainuojantys maišeliai, pirkėjai būtų išleidę 8,1 mln. Lt, tačiau perkami ir brangiau kainuojantys, vadinasi, išleidžiama suma yra didesnė.
„Nemokamai dalijamų maišelių atskiroms prekėms susidėti kiekiai per mėnesį ir metus yra gerokai didesni. Pastebėjome, kad pastaruoju metu nuperkama daugiau didesnių maišelių, taip pat vis populiaresni tampa ir ekologiški maišeliai iš perdirbto plastiko", – DELFI sako „Maxima LT" atstovė spaudai Renata Saulytė.
Antras pagal dydį prekybos tinklas „Iki" skaičiuoja, kad vienas pirkėjas per metus nusiperka bent 100 plastikinių maišelių. Jeigu mažas maišelis kainuoja 15 ct, o didesnis 30 ct, tai mažiausiai jiems vienas pirkėjas išleidžia 15 Lt, o daugiausiai – 30 Lt per metus.
Tinklas neskelbia, kiek tiksliai maišelių parduoda per metus, tačiau skaičiuoja, kad jų susidaro 236 tonos. O, skaičiuojant ir nemokamai išdalijamus, kiekis dar gerokai išauga.
Prekybos tinklas skelbia, kad maišelių pardavimas auga, tačiau tai lemia didėjantis parduotuvių skaičius, nes esą senosiose jų nuperkama iki 10 proc. mažiau. „Aš manau, kad tai yra „žaliojo" maišelio įtaka", – DELFI sako „Iki" komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila.
Provincijoje atsineša savo krepšius
Tuo tarpu „Rimi" ir „Norfa" parduodamų maišelių skaičiaus neskelbia. Kalba tik apie tendencijas, susijusias su šiomis prekėmis.
„Matome vis daugiau žmonių, kurie kaskart naujo maišelio neperka ir tą patį naudoja nebe pirmą kartą. To priežastimi greičiausiai yra ekologija. Juk maišelis ne tiek daug ir kainuoja, be to, žmonės jau ima galvoti, kam jiems 100 plastikinių maišelių namuose", – sako „Rimi Lietuva" atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.
„Norfos mažmenos" atstovas ryšiams su visuomene Darius Ryliškis DELFI sako, kad plastikinių maišelių pardavimas kasmet didėja tiek, kiek ir parduotuvių apyvarta.
„Maišelius apskritai perka didesniuose miestuose, o provincijoje žmonės atsineša savo krepšius pirkiniams", – tvirtina jis.
Galėtų iš viso neparduoti plastiko maišelių
„Negali tikėtis, kad kiekvienas eilinis vartotojas domėsis aplinkosauga. Žmogui po nosimi padėtas maišelis, jis perka produktus ir nusiperka maišelį, nes jis nedaug kainuoja. Dėl to jo kaltinti negalima, prekybos centrai turėtų prisiimti atsakomybę, pavyzdžiui, galėtų atsisakyti šių maišelių ir pasiūlyti alternatyvas, finansinėmis priemonėmis skatinti atsinešti savo maišelius", – DELFI sako I. Kleinaitė.
Dalis pirkėjų jau nešiojasi ir savo senus plastikinius maišelius, ir medžiaginius, o, anot jos, kai kurie užsienio prekybos centrai grįžusius su senu to paties tinklo maišeliu, paskatina grąžindami 5 centus.
„Jie prisiima atsakomybę", – teigia pašnekovė.
Atsakingo verslo ekspertė sako girdėjusi, kad netgi Kinija visos valstybės mastu svarsto galimybę uždrausti plastikinius maišelius.
„Nieko nebūtų radikalaus, jeigu prekybos centras sugalvotų atsisakyti plastikinių maišelių arba pradėtų skatinti vartotojus atsinešti savo. Tai padėtų prekybos centrui pozicionuotis kitaip nei kiti ir būtų geras marketingas", – mano I. Kleinaitė.
