Dėl brangstančių maisto produktų – slapti susitarimai

Diplomatai ir grūdų prekybininkai teigia, jog valstybės siekia užkirsti kelią maistą eksportuojančių valstybių dvišaliams natūrinių mainų sandėriams, kad nebūtų žemės ūkio produktų deficito ir didelio šių prekių kainų šuolio, rašoma laikraštyje „Financial Times“.

Pasak analitikų, dvišaliai susitarimai leistų sukurti neliečiamas maisto atsargas, tačiau kainos vis tiek būtų ne mažesnės už rinkos kainas.

Diplomatai teigia, kad Rusija, Ukraina ir Kazachstanas turėjo planų sudaryti dvišalius susitarimus ir taip padidinti užimamos rinkos dalį.

Tokie sprendimai priimti su nemenkais pasaulinės maisto rinkos apribojimais, uždėtais po to, kai pagrindiniai žemės ūkio produktų eksportuotojai sustabdė užsienio prekybą. Tarpvalstybiniai susitarimai gali šiuos apribojimus apeiti, sako diplomatai.

Pasak prekybininkų kviečiais, Ukraina ketino susitarti su Libija, kad skirs 100 tūkst. hektarų žemės auginti kviečiams Šiaurės Afrikos valstybei. Analitikai Kijeve suabejojo susitarimo tinkamumu, nes buvusi sovietinė šalis kiek anksčiau šiais metais sumažino grūdų pardavimus.

Anot bankininkų, kai kurios turtingos besivystančios šalys investuoja į kainų rizikos valdymą ir įsigyja Čikagos prekių biržoje parduodamų išvestinių žemės ūkio produktų, pakeisiančių kviečius, kukurūzus ir sojos pupeles.

JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, maisto kainos nuo pernai vasaros padidėjo vidutiniškai 45 proc. Kviečių, ryžių, kukurūzų ir daržovių aliejaus kainos šiemet rekordiškai padidėjo.