Tai - citatos iš stipriųjų alkoholinių gėrimų reklamos. Lietuvos televizijose pastaruoju metu įnirtingai sukasi klipai, iš kurių atrodo, kad bus reklamuojamos dvasinės vertybės. Ir staiga... išnyra degtinės, trauktinės ar brendžio butelis. Ne vienam turbūt nutįsta seilė ir kylas noras kuo greičiau dumti į parduotuvę. Nesaikingas alkoholio vartojimas, kurį skatina tokios reklamos, siejamas su Lietuvos keliuose vykstančiu karu, šeimų iširimu, dvasiniu visuomenės nuopuoliu.
Televizijų vadovų nešiurpina
Degtinės, kitų stipriųjų „gėrybių“ reklama nuolat sukasi ir visuomeninio transliuotojo Lietuvos televizijos eteryje. Net „Labo ryto“ laidose – nors netiesiogiai, bet peršama nuomonė, kad dieną labai gerai pradėti nuo degtinės stikliuko.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generaliniam direktoriui Kęstučiui Petrauskiui tai neatrodo baisus dalykas. „Atsisakyti alkoholio reklamos neketiname. Mūsų televizijai reikia pinigų. Tik man keista reklama, kurioje alkoholis siejamas su istorija. Nemanau, kad karžygiai į žygius jodavo prisilakę degtinės. Tačiau mes neturime teisės nurodinėti reklamos užsakovams, kokio turinio turi būti klipai“, – kalbėjo LRT galva.
Neseniai per TV3 laidą „TV pagalba“, kurioje buvo pasakojama apie Skuodo rajone policininko užmuštus tris vaikus, žiūrovai galėjo stebėti alkoholio reklamą. „Manau, tai normalu ir moralu. Juk laida ir reklama yra nesusiję dalykai. Galima būtų įžvelgti įvairių keistų sąsajų su alkoholiu daugelyje laidų“, – teigė TV3 vadovas Ramūnas Šaučikovas.
Neetiška ir amoralu
Tuo tarpu Seimo narys socialdemokratas Česlovas Juršėnas buvo kategoriškas: „Kuo mažiau alkoholio reklamos televizijose, tuo geriau. Geriau jos išvis nebūtų.“
Liberalcentristas Eligijus Masiulis nuosaikesnis. Jis neprieštarauja įvairaus stiprumo alkoholio reklamai, bet mano, kad pastaruoju metu nemažai klipų yra neetiški, amoralūs. „Reklamos versle neatsižvelgiama į garbės kodeksą. Manau, negerai naudoti istorinius faktus, istorines asmenybes. Agentūrų darbuotojų fantazija – beribė. Juos sunku sutramdyti įstatymais. Alkoholio reklama veikia kaip pasąmoninis užtaisas. Daug kam turbūt nejučia kyla noras paragauti degtinės. Žmogui įteigiama, kad jei vartosi alkoholį, būsi pranašesnis už kitus, vertingesnis, prestižiškesnis“, – samprotavo parlamentaras.
Tiesa, jis įsitikinęs, kad alkoholio, taip pat stipriojo, reklamos drausti nereikia: „Žmonės turi turėti informacijos apie naujus produktus. Be to, kažin ar lietuviai masiškai geria degtinę. Ji – rusų nacionalinis gėrimas.“
Kentės sportas ir kutūra
Priešingoje nei Seimo nariai barikadų pusėje – Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos valdybos pirmininkas Marius Jovaiša. Jis neabejoja, kad stipriųjų gėrimų reklama, kurioje figūruoja istoriniai, gamtos vaizdai, yra etiški ir atitinka įstatymus. „Tai konkurencija tarp prekės ženklų. Tokiuose klipuose negalima rodyti vaikiškų personažų, karikatūrų, kurie veikia paauglių vaizduotę. Taip pat neleistinas tekstas, kuriame būtų siūloma, pavyzdžiui, 80 proc. nuolaida alkoholiui ir kviečiama pirkti tuoj pat“, – aiškino M. Jovaiša.
Agentūrų asociacijos vadovas piktinosi, kad nuo kitų metų Seimo iniciatyva net ir silpnųjų alkoholinių gėrimų reklama televizijose bus leidžiama tik nuo 23 iki 6 valandos (dabar galima nuo 22.30 iki 11 val.): „Tarkim, aludariai yra įvairiausių sporto, kultūros reginių, komandų rėmėjai. Kažin ar jie norės reklamuotis laiku, kai beveik visi jau miega. Sportas nukentės.“
M. Jovaiša neabejojo, kad toks parlamento žingsnis trumparegiškas. „Seimūnai tik norėjo lengva ranka užsidėti pliusą. Tai žmonių apgaudinėjimas: neva dėl draudžiamos reklamos niekas nebegers. Daugelyje šalių atlikti tyrimai parodė, kad alkoholio vartojimas nemažėja uždraudus reklamą. Reikia sukurti kompleksinę programą, kaip įtraukti jaunimą į įvairiapusį laisvalaikį. Šiam reikalui neskiriama lėšų. Be to, galima didinti alkoholio akcizus, kad pakiltų gėrimų kaina“, – sakė pašnekovas.
