Tačiau Lietuvos banko analitikai pabrėžia, kad vadinamieji ribiniai komercinių bankų klientai, pasikeitus šalies makroekonominiams rodikliams, gali susidurti su keblumais.
Trapi pusiausvyra
„TNS Gallup“ atlikta SEB Vilniaus banko klientų apklausa parodė, kad kas ketvirtas būsto paskolą turintis ir darbo netekęs asmuo paskolos įmoką įstengtų mokėti ne ilgiau kaip tris mėnesius.
Tyrimo duomenys taip pat byloja, kad 16 proc. klientų, prieš prisiimdami paskolų naštą, labiausiai bijo netekti darbo. Daugiau gyventojų (27 proc.) nerimauja tik dėl augančių palūkanų.
„Matyti, kad nemažai žmonių nėra pasirengę galimiems finansiniams sunkumams. Dėl to nusprendėme pasiūlyti papildomą alternatyvą“, – aiškino SEB Vilniaus banko Verslo plėtros departamento direktorė Deimantė Bareikienė.
Iki šiol banko klientams, pakliuvusiems į rimtą finansinę duobę, buvo dvi išeitys: atidėti paskolos grąžinimo terminą arba parduoti nekilnojamąjį turtą. Tačiau, anot D. Bareikienės, šie problemos sprendimo būdai toli gražu nėra tobuli.
Kredito įmokų draudimas (KĮD) iš kitų draudimo rūšių išsiskiria tuo, kad iki 1 metų nuo priverstinio darbo netekimo ar nelaimės, lėmusios nedarbingumą, dienos bus dengiamos tiek mėnesio įmokos už būstą, tiek palūkanos.
SEB Vilniaus banko skaičiavimu, KĮD penkeriems metams kainuoja 1,76 proc. paskolos sumos. Pavyzdžiui, jei paskola siekia 200 tūkst. litų – bemaž toks dabar yra vidutinis būsto kreditas – tai kas mėnesį teks mokėti 21 litą.
„Statybos ir architektūros“ paklaustas, kodėl būtent dabar pasiūlyta ši paslauga, SEB Vilniaus banko prezidento pavaduotojas, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vytautas Sinius teigė, kad sprendimas priimtas žvelgiant į ateitį.
„Kruopščiai ištyrėme rinką. Nors šiuo metu nedarbo lygis šalyje tikrai nedidelis, makroekonominiai rodikliai nerimo nekelia, tačiau pusiausvyra po 3–5 metų gali pasikeisti. Gali būti, kad ši paslauga gyventojams taps labai svarbi“, – svarstė pašnekovas.
Lūkesčiai – dideli
Lietuvos banko Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus viršininkas Mindaugas Leika tvirtino, kad KĮD naudingas ir paskolą gavusiems gyventojams, ir bankams, nes rizikos laipsnis sumažėja abiem.
Ekspertas įvardijo kelias priežastis, šalies bankus paskatinusias griebtis naujovių, – tai esą lėmė spartus kreditų lygio ir besiskolinančiųjų skaičiaus augimas.
„Kita vertus, pasikeitė ekonominė aplinka. Dar prieš porą metų niekas nekalbėjo apie didėjančią makroekonominę riziką – augančią infliaciją, šalies einamosios sąskaitos deficitą, o dabar padėtis keičiasi“, – teigė M. Leika.
Tačiau analitikas tragedijos neįžvelgia. Esą keblumų galėtų atsirasti tada, jei šalies ekonomikos augimo tempai labai sulėtėtų.
Tuo metu Lietuvos banko neseniai skelbtoje Finansinio stabilumo apžvalgoje pažymima, kad 2007 m. pabaigoje arba 2008-ųjų pradžioje ekonomika gali pereiti į nuolydžio fazę, tačiau didesnio smūgio išvengs.
Finansinio stabilumo vertintojas M. Leika minėjo, kad būsto paskolas turinčių asmenų mokumo problema paaštrėtų, jei šalyje smarkiai išaugtų nedarbo lygis, tačiau pastarasis scenarijus greičiausiai esąs nerealus.
Lietuvos banko atstovas taip pat pažymėjo, kad įtampos apskritai pavyks išvengti tol, kol žmonių pajamos augs greičiau nei bankų palūkanos ir svarbiausių produktų kainos. Priešingu atveju į bėdą gali pakliūti ribiniai bankų klientai, kuriems pervedus mėnesio įmoką už būstą pragyventi lieka tik keli šimtai litų.
„Žmonių lūkesčiai dėl vis augančio uždarbio kai kuriais atvejais gali būti perdėti“, – įspėjo M. Leika.
SEB Vilniaus banko prezidento pavaduotojas V. Sinius neigė, kad naują draudimo paslaugą savo klientams pasiūlė baimindamiesi, jog per ateinančius metus padaugės atidedančiųjų įmokų grąžinimą. Tokių šiuo metu esą tik apie 3 proc.
Lietuvos bankas, vertindamas šalies namų ūkių turimų būsto paskolų kokybę, didesnių nerimo ženklų neįvardijo. Apžvalgoje pažymėta, kad neveiksnių būsto paskolų dalis pastaruoju metu lieka nedidelė ir stabili.
2006 m. komercinių šalies bankų suteiktų paskolų būstui įsigyti, kurių grąžinimas buvo uždelstas ilgiau nei 60 dienų, dalis siekė 0,5–0,6 proc. Bemaž toks pat lygis išliko ir 2007 m. pirmąjį ketvirtį.
Tiesa, analitikai pastebi, kad realus atidedančiųjų būsto paskolas skaičius pastaruoju metu galėjo šiek tiek išaugti. „Negrąžinusių paskolų įmokos laiku dalis greičiausiai paskendo tarp augančių kreditų“, – aiškino M. Leika.
Grėsmės – tik hipotetinės?
Nors Lietuvos bankas prognozuoja, kad KĮD netrukus atsiras ir kitų komercinių bankų paslaugų sąraše, šie bent jau kol kas naujovės neskuba įdiegti.
„Mes jau galėtume tokį produktą siūlyti savo klientams, apie tai galvojome. Tačiau nereikia pamiršti, kad papildomi draudimai kartu yra ir papildoma našta klientams“, – teigė banko „DnB Nord“ Mažmeninės bankininkystės departamento vadovas Raimondas Kutra. Šis bankas savo klientams siūlo būsto paskolų investicinį gyvybės draudimą. Jis taikomas mirties, kritinių ligų atveju.
„Hansabankas“ nuo liepos pradžios draudžia klientus nuo vienintelės rizikos – mirties. Mirties atveju būtų padengiamas paskolos likutis. Draudimo įkainiai priklausys nuo paskolos dydžio, tačiau nesieks 10 proc. mėnesio įmokos.
„Mes norime pradėti nuo paprastesnių dalykų. Draudimas nuo įvairių rizikų nėra pigus – šiuo metu nemanome, kad KĮD yra pati būtiniausia paslauga“, – teigė „Hansabanko“ Būsto finansavimo departamento direktorė Žana Kovšova.
Bankų atstovai sklaidė kalbas, kad per ateinančius kelerius metus gali padaugėti veiksnių, kurie sumažintų būsto paskolas turinčių klientų patikimumą.
„Šiandien daug analitikų, ekonomikos ekspertų kalba apie tam tikras grėsmes. Suprantame, kad jų yra, tačiau, ar tos grėsmės realios – sunku pasakyti. Mes mokomės iš klaidų, įvertiname riziką ir stengiamės nuo jos apsidrausti. Manau, situaciją kontroliuojame“, – teigė R. Kutra.
Jis pabrėžė, kad klientų, sunkiai suduriančių galą su galu, dalis labai maža. „Stengiamės, kad žmonės neatiduotų paskutinių savo pinigų, kad jiems liktų lėšų pragyventi“, – tvirtino banko „DnB Nord“ atstovas.
Sociologinių tyrimų bendrovių apklausos, atliktos Lietuvos banko užsakymu, parodė, kad namų ūkiai būsto paskolai per mėnesį atiduoda apie ketvirtadalį gaunamų pajamų. Šiuo metu būsto paskolą turi paėmę 9 proc. šalies namų ūkių. Lietuvos banko turimais duomenimis, komerciniai bankai yra išdavę apie 120 tūkst. vienetų būsto paskolų.
„Šis skaičius nėra didelis. Palyginti su Vakarų Europos šalimis, mes dar turime kur augti“, – konstatavo M. Leika.
