Banko atstovai apie tai sužinojo tik iš DELFI žurnalistų. Jų teigimu, toks incidentas – pirmas “Hansabanko” istorijoje. Šiuo metu esą jau pradėta aiškintis, kodėl susidarė tokia situacija, ir ieškoti atsakingų asmenų.

Įstatymas įpareigoja įstaigas ir kompanijas, kurios gali disponuoti asmens duomenimis, užtikrinti, kad ši informacija nepasiektų trečiųjų asmenų. Todėl galimu pažeidimu susidomėjo ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.

Asmens kodas prieinamas ir bankui, ir sukčiui

Nenustebkite, jei pasiėmę kreditinę kortelę ar padarę pinigų perlaidą savo asmens duomenis, patys to nežinodami, patikėsite ne tik bankui, bet ir kiekvienam prašalaičiui. Kieme atostogas leidžiantys paaugliai, tuščių butelių ieškantys benamiai, svetimų pinigų besigviešiantys piktadariai tiesiog gatvėje gali sužinoti jūsų pavardę, adresą, asmens kodą, telefoną, mokėjimo kortelės numerį.

Kiekvienas smalsuolis be didesnių pastangų gali paskaityti jūsų susirašinėjimą su banko darbuotoju arba sužinoti, kam ir iš kokios sąskaitos praėjusią savaitę sumokėjote 30 litų. Jei pasiseks, popierių krūvoje gali mėtytis net kreditinės kortelės PIN kodas.

Būtent tokios informacijos apie vilniečius galima prisirinkti pasklaidžius popierius, išmetamus prie Kalvarijų gatvėje įsikūrusio “Hansabanko” klientų aptarnavimo skyriaus.

Dalis dokumentų – net nesuplėšyti

Apie išmetamas nesunaikintas banko klientų pasų, socialinio draudimo ir pensininkų pažymėjimų kopijas papasakojo bičiuliai. Antradienio pavakarė. Su dviračiu užsukęs į banko pastato vidinį kiemelį išvystu du didžiulius polietileno maišus. “Seniai valytoja juos išnešė?” – klausiu netoliese rūkančių pažįstamų. Jie patikina, kad vos prieš valandą.

“Jei ieškai visokių dokumentų kopijų, galim padėti. Anądien patys rausėmės ir “žvengėme” iš juokingų pasų nuotraukų bei pavardžių. Apie tai sužinojome prieš keletą mėnesių, kai nusprendėm juokais patikrinti maišų turinį”, – šypsodamasi prasitarė viena paauglė.

Įkalčių ilgai ieškoti neteko. Dešimtmečio berniuko paso kopijų – net trys (nė nebandytos plėšyti), po jomis – tapatybės kortelių kopijos, vėl pasų. Po kelių minučių prieš akis atsiranda elektroninių paslaugų teikimo sutartys, mokėjimo nurodymai, prašymai pagaminti kreditines korteles.

Kai kurie lapai suplėšyti į dvi ar į tris dalis (net ir tokiu atveju visa informacija aiškiai įskaitoma), kiti – lyg ką tik išlindę iš spausdintuvo. Adresas, vardas ir pavardė, asmens kodas, asmens tapatybės kortelės numeris, telefonas, parašai…

Jau nekalbant apie vokus su mokėjimo kortelių PIN kodais ar darbuotojų pastabomis, kad klientas grįš po 2 savaičių, o šiuo metu yra išvykęs. Greta – jo telefonas. Ant kai kurių dokumentų kopijų uždėtas antspaudas “Tikra”, kitur – darbuotojo, kuris greičiausiai patingėjo sunaikinti lapą su asmens duomenimis, pavardė ir parašas.

Net neplėšydami vokus su PIN kodais į šiukšlių dėžę greičiausiai išmetė patys klientai. Likimo ironija – banko įspėjimo “įsidėmėję PIN kodą, voką nedelsiant sunaikinkite” nelabai paiso ir jo darbuotojai.

“Čia dažnai taip. Tiksliau, kas vakarą. Valytoja, pasibaigus darbo dienai, išneša sausakimšus maišus ir sukrauna šalia banko durų. Kitą dieną prieš pietus juos kažkas išveža. O vakare – nauja partija, – atvirauja čia sutikti jaunuoliai. – Matome viską, nes kone kasvakar susirenkame šiame kiemelyje pabendrauti. Patogi vieta, be to, šioje pusėje nėra vaizdo kamerų”.

Pradėjo ieškoti kaltųjų

Kaip DELFI teigė "Hansabanko" atstovė spaudai Žydronė Lukšytė, šis bankas “kelia griežtus standartus informacijos saugojimo ir dokumentų naikinimo srityje”.

“Vidinė tvarka reikalauja, kad tokio pobūdžio dokumentai būtų sunaikinami neatpažįstamai – padaliniai yra aprūpinti tam reikalinga technine įranga, todėl šis atvejis grubiai pažeidžia tiek banko standartus, tiek vidines tvarkas ir yra netoleruotinas”, - pažymėjo ji.

Pasak Ž. Lukšytės, tai yra išskirtinis atvejis banko veikloje, iki šiol tokių nusižengimų nėra buvę. Už juos esą yra numatyta atsakomybė.

“Mes jau ėmėmės visų priemonių, kad situacija būtų kuo greičiau išsiaiškinta, nustatytos priežastys bei atsakingi asmenys ir imtasi visų reikalingų priemonių, kad tai nepasikartotų ateityje nei šiame, nei kuriame nors kitame banko padalinyje", - teigė banko atstovė spaudai.

Įstatymas įpareigoja saugoti duomenis nuo svetimų rankų

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas numato, jog asmens duomenų valdytojas ir tvarkytojas privalo įgyvendinti tinkamas organizacines ir technines priemones, skirtas apsaugoti asmens duomenims nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo.

Šios priemonės turi užtikrinti tokį saugumo lygį, kuris atitiktų saugotinų asmens duomenų pobūdį ir jų tvarkymo keliamą riziką. Pasirinktas priemones duomenų valdytojas turi išdėstyti rašytiniame dokumente, pavyzdžiui, taisyklėse.

Kaip DELFI sakė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Neringa Kaktavičiūtė, inspekcija negali nurodyti duomenų valdytojams, kaip naikinti dokumentus ar jų kopijas, kuriuose matyti pavardės, asmens kodai, telefonai, adresai ir panaši informacija.

Bankai patys turi nuspręsti, kokiu būdu sunaikinti tokius lapus, - sudeginti, įpareigoti kurį nors darbuotoją suplėšyti ar panaudoti specialų popieriaus smulkintuvą. “Duomenų valdytojas turi užtikrinti, kad asmens duomenys nepateks tiems, kurie negali jų turėti”, - aiškino N. Kaktavičiūtė.

Pasak jos, inspekcija kartais sulaukia skundų dėl asmens duomenų tvarkymo bankuose, pavyzdžiui, dėl skolininkų duomenų tvarkymo ir pan., tačiau ne visi jie būna pagrįsti.

Nustačius įstatymo pažeidimą, inspekcija gali surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir persiunčia jį teismui, o šis skiria baudą.

Beje, inspekcijos atstovai, po DELFI skambučio nuvykę prie banko skyriaus, maišų su dokumentais neberado, tačiau pažadėjo aiškintis šio incidento aplinkybes.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją