Verslininkams, be jokios abejonės, viešbutis būtų daug pelningesnis verslas nei tenisas, nes kortai veikia tik 4 mėnesius per metus.
Už Ąžuolyno išsaugojimą kovojantys kauniečiai dėl susidariusios situacijos kaltina buvusią miesto valdžią.
„Pavadinimas „Sporto ir sveikatingumo centras", tačiau kėslai visai kiti. Kėslai yra viską iškasti ir pradėti komercinės paskirties pastatų ar gyvenamųjų namų statybas. Praėjusios kadencijos valdžia verslininkams viską atnešė ant lėkštutės – jie pakeitė bendrą planą, pakeitė žemės paskirtį. Verslininkams beliko daryti detalųjį planą ir pradėti statybas", - sakė Žaliakalnio bendruomenės "Žaliasis Ąžuolynas" pirmininkas Rimantas Didžgalvis.
Pasak R.Didžgalvio, Kauno savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius ištesėjo duotą pažadą neleisti pradėti statybų Ąžuolyne ir neleido pradėti ruošti detaliojo plano.
Tačiau verslininkai savivaldybę padavė į teismą ir bylą laimėjo.
Ąžuolynas prieš metus buvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir čia jokios statybos nėra galimos. Tačiau ir čia verslininkai rado spragų – formaliai teniso kortai nėra Ąžuolyno teritorija ir tik su ja ribojasi.
„Ąžuolyne nenumatytos buferinės zonos. Čia, aišku, sunku daryti buferines zonas – parko teritorija didelė, šalia stadionas, gatvė, gyvenamieji namai, todėl numatyti, kad 50 metrų atstumu statybos negalimos yra problematiška. Todėl jie užrašė nulines zonas ir kaip rimto teisinio argumento neliko. Atsidūrėme nepavydėtinoje situacijoje", - sakė R.Didžgalvis.
Kauno savivaldybei beliko dvi dienos teismo nutartį apskųsti. Savivaldybės teisininkai teigia taip ir darysią.
„Skundas yra ruošiamas ir iki penktadienio mes jį pateiksime. Visuomenės reikmėms tai yra reikalinga teritorija dėl visuomenės sveikatos, dėl visuomenės saugos, dėl apsauginės zonos. Greitu metu bus bandoma daryti buferinės zonos patvirtinimą", - sakė Kauno savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėja Rūta Šimkaitytė.
