Įspėjimo signalai
Įtakingo Tarptautinio valiutos fondo ekspertai dar prieš metus Lietuvą įspėjo, kad besipučiantis paskolų bumas gali nemenkai papurtyti nekilnojamojo turto sektorių ir perkaitinti visą šalies ekonomiką. Neigiami vertinimai ir nuogąstavimai dėl ateities, mūsų šalies adresu pasipylę po to, kai nepavyko įsivesti euro, vis dar gaunami iki šiol.
Užsienio analitikai Lietuvą jau įrašė į “pavojaus zonoje” esančių šalių sąrašą, kur taip pat minimos kitos Baltijos šalys ir Slovakija bei Rumunija. Valstybės įspėjamos atsargiai įvertinti galimą riziką dėl ypač “kieto” ekonomikos nusileidimo, kas gali lemti nestabilumą nekilnojamojo turto rinkoje, žymų rizikingų ir negrąžintų paskolų skaičiaus augimą, kredito reitingų sumažinimą, sukrėtimą finansų rinkose.
Iš kitų šalių siunčiami pavojaus signalai Lietuvoje vėsinami vietos specialistų argumentais, esą padėtis nėra tokia dramatiška, kaip pateikiama užsienio finansininkų ataskaitose.
Tai, ką užsieniečiai piešia juodomis spalvomis, Lietuvoje perdažoma jeigu ne baltai, tai bent jau pilkai. Kodėl tie patys statistikos rodikliai kitose šalyse kelia nerimą, o mūsų šalyje vertinami kaip normalūs ekonomikos posūkiai?
Padėtis nėra ideali
“Šiuo metu situacija gerokai rimtesnė nei prieš metus, tačiau abejoju, ar perkaitimo grėsmė yra tokia reali, kaip girdime iš užsienio”, - vis dar tos pačios nuomonės laikosi “DnB Nord” vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis.
Jis neneigia, kad infliacijos rodikliai yra dideli, tačiau primena, jog Lietuva yra viena pigiausių šalių Europos Sąjungoje ir kainų lygis yra kone perpus žemesnis nei Bendrijos senbuvėse. Tad natūralu, kad kainos Lietuvoje kyla sparčiau nei kitose Vakarų valstybėse. Po kelerių metų pertraukos intensyviau ėmė augti ir atlyginimai, paskui juos - produkcijos gamybos ir paslaugų kaštai. Būtent augimo tempas ir apimtys gerokai glumina užsieniečius, kuriems Lietuva ir kitos Baltijos šalys nebeprimena “ekonominių tigrų”.
“Užsienio agentūros daugiausia dėmesį atkreipia, kad pernai itin išaugo Lietuvos skolinimosi tempai ir skolintasi buvo kur kas sparčiau, nei augo ūkis. Jeigu šie tempai ir toliau nemažės, skolos našta gali tapti nepakeliama.
Pakaktų bankams sugriežtinti kreditavimo sąlygas ir dar pakelti palūkanas, žmonės nustotų skolintis, sustotų nekilnojamojo turto pirkimas, kainos pradėtų kristi. Nuostolių patirtų ne tik statybų sektorius, bet ir prekybos, transporto įmonės, sutriktų atsiskaitymai tarp įmonių”, - tokį ekonomikos perkaitimo scenarijų mato banko analitikas.
Perkaitimo požymių yra
SEB Vilniaus banko vyriausioji analitikė Algė Budrytė taip pat pripažino, kad ekonomikos perkaitimo ženklų Lietuvoje yra, tačiau padėtis tikrai nėra tokia dramatiška kaip kitose Baltijos šalyse.
Ekonominis perkaitimas gresia tada, kai šalies ekonomika auga greičiau, nei leidžia ūkio potencialas, kai su kaupu išnaudojami gamybos ištekliai, darbo jėga, fizinis kapitalas ir t.t.
“Apie ekonomikos perkaitimą kalbama ne tik Baltijos šalyse, bet ir Airijoje. Tam, kad smarkiai augusi ekonomika imtų nuosaikiai lėtėti, tenka imtis tam tikrų priemonių. Analitikai aiškinasi, ar perkaitimo požymių negalėjo atsirasti dėl pernelyg didelio valdžios išlaidavimo. Lietuvoje tokių priežasčių nepastebima. Visos šalies mastu Lietuva dar nėra taip stipriai prasiskolinusi kaip kitos Baltijos šalys. Apskritai pagal statistikos rodiklius mūsų valstybė atrodo geriausiai, ir perkaitimo simptomai nėra tokie aštrūs”, - teigė SEB Vilniaus banko atstovė.
Standartinius ekonomikos perkaitimo ženklus Lietuvoje jau pastebi ir Vytautas Kuokštis, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas. Auganti infliacija, besipučiantis paskolų portfelis, didelis ekonomikos augimas, kurį lydi optimistiniai lūkesčiai - šiuos požymius akcentuoja ir užsienio ekspertai.
Lietuvą pasiekiantys ekonomikos perkaitimo įspėjimai adresuojami ir eiliniams gyventojams bei įmonėms, mat sustojus ūkio augimui, šiems gali būti sunku grąžinti prisiimtas paskolas.
Skaičiai - tie patys, vertinimai - skirtingi
Mūsų šalies analitikai vienbalsiai akcentuoja kol kas nematantys realios grėsmės Lietuvos ekonomikai. Tačiau kodėl užsienio ekspertų tonas skamba kur kas griežčiau?
“Lietuvos ekonomikoje galima pastebėti įvairių veiksnių, tačiau juos galima vertinti labai skirtingai. Todėl užsienio ekspertai pateikia vienus vertinimus, vietos analitikai - kitus. Nereiktų pamiršti, kad Lietuvos ekonomika dar yra atsilikusi nuo kitų ES senbuvių, o ir bendra skolų našta nėra tokia didelė kaip kitose valstybėse”, - kur kas ramiau kalba Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovas. - Panikai pagrindo nėra. Tačiau turėtume stebėti ir įvertinti, ar Lietuvos skolinimosi ir vartojimo mastai ateityje neperžengs šalies potencialo. Šiuo metu negalėčiau kategoriškai teigti, kad šalies ekonomika yra perkaitusi, ar kad tokia grėsmė jai visiškai negresia.”
SEB Vilniaus banko vyriausioji analitikė A.Budrytė akcentuoja, kad užsienio ekspertai Lietuvą mato viso Baltijos regiono kontekste ir per daug nesigilina į esamą mūsų šalies padėtį.
“Kategoriškai neigiamų išvadų analitikai dar nėra pateikę ir mūsų šaliai siunčia tik įspėjimus būti Lietuvai atsargiai ir pasverti kiekvieną ekonominės politikos žingsnį. Perkaitimo simptomai išties akivaizdūs ir gali turėti skaudžias pasekmes. Dėl to Lietuva turi būti budri. Tokios yra mūsų rekomendacijos”, - teigė A.Budrytė.
Lietuva turėtų pripažinti, kad infliacija vis dar nemažėja, sparčiai auga atlyginimo rodikliai, nekilnojamojo turto kainos buvo tik trumpam stabilizavusios ir dabar vėl kyla aukštyn - taigi šalies ekonomika išlieka perkaitimo būklės, tačiau priežasčių skaudžioms pasekmėms kol kas nematoma.
“Šiuo metu lėtėja ir kitų šalių ekonomikos. JAV įtaką pajus Europos šalys, tarp jų ir Lietuva: lėtės eksportas, prastės įmonių finansiniai rodikliai, o kartu nebeaugs atlyginimai. Tačiau tokie procesai turėtų vykti palaipsniui ir jokio sprogimo neprognozuotume. Ekonomikos lėtėjimo procesus pastebime jau ir šiais metais”, - įsitikinusi “Kauno dienos” pašnekovė.
Infekcijos pavojus iš Latvijos
“DnB Nord” banko vyriausiasis analitikas R.Rudzkis svarsto, kad Lietuvos ekonomikos įvaizdį pasaulio kontekste labiausiai prastina Latvijos rodikliai, pagal kuriuos mūsų kaimynai jau gyvena skolon. Užsienio analitikai ir privačiuose pokalbiuose kolegoms Lietuvoje akcentuoja mūsų šalies priklausomybę nuo Latvijos.
Lietuvai, turinčiai gana glaudžius ryšius su Latvija, yra iškilęs “infekcijos pavojus”. Jeigu iš kaimyninės valstybės pasklistų informacija apie lato devalvavimą, Lietuvoje kiltų nemaža panika.
“O prieš paniką neatsilaiko daug stabilesnės ekonomikos. Ekonomikoje labai daug lemia ne konkretūs faktai, o psichologija ir emocijos”, - įspėja R.Rudzkis, neabejodamas, kad, mūsų kaimynų ekonomikai rimtai susvyravus, bangos labai greitai atsiristų ir iki Lietuvos. Latvijoje kur kas sparčiau auga ir skolinimosi tempai, ir kainos. Oficiali statistika liudija, kad kaimyninės šalies pramonės svoris katastrofiškai sumažėjo ir, atrodo, kad Latvijos ekonomika yra vos per žingsnį nuo žlugimo ribos. Tačiau kad ir kaip garsiai aikčiotų užsienio ekspertai, kaimynai, regis, gyvena tikrai ne blogiau už mus.
“Labai tikėtina, kad Latvijos ekonomika nežlunga dėl to, kad šalis sulaukia didelių Rusijos kapitalo srautų, kurie pučia nekilnojamojo turto kainas. Tiesa, tie pinigai neatsispindi oficialiuose rodikliuose, ir ši tema Latvijoje yra tabu. Labai daug Rusijos turtuolių perka nekilnojamąjį turtą Latvijoje, statosi namus. Jeigu šie srautai išsektų, nekilnojamasis turtas imtų pigti. Tačiau ir tai yra tik spėjimai, nes oficialios informacijos trūksta”, - svarstė “DnB Nord” banko analitikas.
Lėtėjimo procesas neišvengiamas
Kol kas tik spėliojama, koks ūkio raidos scenarijus laukia Lietuvos. Akivaizdu, kad ekonomikos augimo tempai jau nebebus tokie spartūs kaip ankstesniais metais. Tačiau vis dar neaišku, ar Lietuvai pavyks “nusileisti palengva ir minkštai” ar “skaudžiai ir greitai”.
“Manau, kad Lietuvai skausmingas ekonomikos perkaitimas kol kas negresia. Mūsų šalies eksportas ir pramonė tebeauga, nors ir nebe tokiais įspūdingais tempais kaip prieš dvejus metus”, - pridūrė R.Rudzkis.
Skolinimosi tempai labiausiai krinta į akį užsienio investuotojams, kurie nuogąstauja, kad vartojimo apimtys neviršytų šalies galimybių, o visa šalis neįklimptų į skolas. Ir tam požymių jau esama, nors pagal įsiskolinimo lygį Lietuva dar nėra pavojingai prasiskolinusi.
Tačiau jeigu Lietuvoje skolinimosi tempai ir toliau nemažės, perkaitimo grėsmė bus kur kas realesnė.
Mūsų šalies ekonominę priklausomybę nuo kaimyninių šalių akcentuoja ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir tarptautinės prekybos katedros vedėjas prof. Vytautas Snieška: “Latvijoje ir Estijoje yra kur kas daugiau galimybių perkaisti ekonomikai. Jeigu ten įvyktų sukrėtimai, Lietuva tai iš karto pajustų.”
Profesoriaus įsitikinimu, Lietuvos ekonomikai nepagrįstai kabinamos perkaitimo etiketės.
Ateityje V.Snieška mato vienintelę realią grėsmę - jeigu teks uždaryti Ignalinos atominę elektrinę ir šaliai reikės pirkti elektros energiją, ekonominė Lietuvos situacija turėtų pasunkėti.
“Pagal ekonomikos abėcėlę, kiekvienai augančiai valstybei anksčiau ar vėliau reikia susitaikyti su lėtėjimo tempais. Tai normalu, ir šie procesai gali įvykti po metų, dvejų ar dar vėliau. Tiksliai pasakyti neįmanoma, galima tik prognozuoti”, - įsitikinęs mokslininkas.
