Analitikai perspėja saugotis perkaitimo infekcijos

Lietuva priskirtina prie „pavojaus zonoje“ esančių šalių, o pagal BVP augimo tempus Lietuva kartu su Bulgarija, Čekija, Lenkija ir Slovėnija priskirtina prie „kaistančios“ ekonomikos rinkų. Jau „įkaitusiomis“ ekonomikomis galima vadinti Latvijos, Estijos, Slovakijos ir Rumunijos rinkas. Tokias išvadas pateikė vienos didžiausių Šiaurės Europos ir Baltijos šalių finansinių grupių „Danske Bank“, valdančios AB „Sampo“ bankas, analitikai.

„Lietuvai ypač reikėtų saugotis iš Latvijos ir Estijos plintančios ekonomikos perkaitimo infekcijos. Jei situacija Latvijoje, kuri jau yra pavojinga, taps kritinė, tikėtinas pavojaus persimetimas ir į Lietuvą“, – perspėja „Danske Bank“ vyresnysis analitikas, Naujųjų Europos valstybių rinkų analizės vadovas Larsas Christensenas .

„Danske bank“ perspėja, kad minėtoje zonoje esančios penkios šalys turi ypač atsargiai įvertinti galimą riziką dėl ypač „kieto“ ekonomikos nusileidimo, nestabilumą nekilnojamojo turto rinkoje, žymų rizikingų ir negrąžintų paskolų skaičiaus augimą, kredito reitingų sumažinimą, sukrėtimą finansų rinkose.

Tačiau, anot jų, Lietuvos ekonomikos būklė geresnė nei kitų šioje zonoje esančių valstybių – Estijos, Rumunijos, Latvijos ir Bulgarijos.

Geriausiai iš Rytų ir Vidurio Europos valstybių įvertintos nuoseklaus augimo zonoje esančios šalys – Lenkija, Čekija, Slovėnija ir Vengrija.

Analitikai prognozuoja, kad spartus Lietuvos ekonomikos augimas artimiausiais metais turėtų sulėtėti iki 5 proc. per metus. Priešingu atveju šalies ūkiui gali grėsti „perkaitimas“, kurio galimybę didina dar didesnę įtampą juntančios Latvijos ir Estijos ekonomikos.

„Pastaraisiais metais Lietuvos ūkis augo itin sparčiais tempais (...). Tačiau jau yra pirmųjų ekonomikos bumo lėtėjimo požymių, o tai tikrai nėra bloga tendencija“, – sakė L. Christensenas.

Pasak „Danske Bank“ analitiko, jei spartus ūkio augimas tęstųsi toliau, tai sukeltų pavojų visai Lietuvos finansinei sistemai, kadangi jis paremtas ne darbo našumo didėjimu, o skolinimosi augimu.

Nors kreditavimas kyla svaiginančiais tempais, skolinamos lėšos Lietuvoje nėra investuojamos į darbo našumą ir produktyvumą didinančias priemones.

„Siekiant subalansuoti ekonomiką, pirmiausia reikėtų sumažinti paklausos vidaus rinkoje augimo tempus. (...) Reikėtų, kad vartojimo išlaidų augimas pasiektų ne didesnį kaip 5-6 proc. per metus lygį“, – perspėjo L. Christensenas.

„Danske Bank“ vertinimu, pagal infliacijos augimo tempus net septynios naujosios ES narės, tarp jų – ir Lietuva, atsidūrė „raudonojoje zonoje“. „Danske Bank“ analitikai daro išvadą, kad iki 2010-2011 metų Lietuvai nepavyks įsivesti euro dėl neatitikimo infliacijos kriterijui.

Banko analitikai prognozuoja, kad Lietuvos BVP šiais metais augs maždaug 6,5 proc., o kitąmet – apie 4,5-5 proc.

Šiais metais jie prognozuoja, kad infliacija Lietuvoje bus 4,8 proc., o 2008 metais – 4 proc.