"Norint pagaminti tą patį elektros kiekį iš gamtinių dujų, per metus reikėtų sunaudoti apie 60 milijonų kubinių metrų dujų, o į aplinką būtų išmesta apie 50 tūkst. tonų anglies dioksido. Taigi, vėjo elektrinės akivaizdžiai sumažina energijos gamybos poveikį klimato atšilimui", – sakė A. Naujėkas.
Pasirengus startui, pirmosios 3 iš 15 vėjo elektrinių pradėjo veikti praėjusių metų spalio mėnesį Kiauleikiuose, dar po kelių mėnesių 6 elektrinės pradėjo sukti sparnus Kvečiuose. Paskutinės 6 vėjo elektrinės Rūdaičiuose Valstybinei komisijai priduotos 2007 metų kovo mėnesį.
Vykdydama ES reikalavimus, bendrovė reguliariai atlieka vėjo elektrinių garso monitoringą. Tyrimus vykdančio Klaipėdos visuomenės sveikatos centro duomenimis, parko vėjo elektrinių garsas nė karto neviršijo leistino lygio.
Baigtas formuoti didžiausias Baltijos šalyse vėjo elektrinių parkas padės vykdyti ir Lietuvos įsipareigojimus Europos Sąjungai iki 2010 metų 7 proc. elektros energijos pagaminti iš alternatyvių šaltinių, tarp jų ir vėjo. Šiuo metu vėjo elektrinės pagamina apie 1 proc. visos šalyje suvartojamos elektros energijos.
A.Naujėko teigimu, pasitelkus dabartinį Lietuvos elektros energijos tinklą, vėjo elektrinėse būtų įmanoma pagaminti iki 10 proc. visos suvartojamos energijos.
Šiuo metu Lietuvoje iš viso veikia 31 vėjo jėgainė, iš jų Kretingos rajone – 23. Pastaraisiais metais daugiausia vėjo elektrinių statoma Švedijoje, Danijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Kanadoje ir JAV.
