Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys DELFI po forumo sakė, kad šiam didžiuliam projektui trūksta patikimos ir nuolat viešai teikiamos informacijos apie būsimas statybas.
„Šiandien mes vieną dieną girdime, kad bus vienas reaktorius su latviais ir estais, kitą dieną girdime, kad bus du reaktoriai su lenkais, tačiau be argumentų už vieną ir už kitą. Aš suprantu, kad Vyriausybė dirba ir yra užsiėmusi, bet jei esame Europos Sąjungos valstybė, turėtumėme vakarietiškai ir dirbti“, – sakė jis.
Anot jo, lieka daug neatsakytų klausimų apie nacionalinį investuotoją, kyla abejonių, ar bus užtikrintas pakankamas projekto skaidrumas.
Aplinkos ministerijos Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjas Vitalijus Auglys taip pat sakė manantis, kad Lietuvoje viešos diskusijos dėl jėgainės statybos truks trumpiau nei Vakarų šalyse.
„Žiūrint į gretimų valstybių – Švedijos, Suomijos – procesus aktyviai diskutuojama dėl įvairių branduolinių objektų ir diskusijos užtrunka labai ilgai, visuomenėje išauga atskira karta, kol padaromi kažkokie galutiniai sprendimai“, – tvirtino jis.
R. Kuodis: būtinas išsamus projekto aptarimas
Ekonomikos analitikas Raimondas Kuodis taip pat tvirtina, kad būtinas išsamus jėgainės statybos projekto aptarimas ir Lietuvoje, dar neįteisinta procedūra - kaštų ir naudos analizė, kuri padėtų objektyviai išanalizuoti visų pagrindinių technologinių ir finansavimo alternatyvų pasekmes.
Anot analitiko, objektyvios analizės reikia todėl, kad dėl paskatų struktūros projektas gali būti vertinamas pernelyg optimistiškai. R. Kuodis įvardija bent tris suinteresuotas grupes, kurios akivaizdžiai palaikys naujos jėgainės projektą.
„Energetikai pasisako "už" tokius projektus, nes tai reiškia konsultavimo pajamas, užsakymus ir t.t. (...) Politikai irgi paprastai yra suinteresuoti tokiais projektais, nes jie apskritai yra linkę į paminklų sau statybas“, – sakė R. Kuodis.
Trečiąja ir labiausiai suinteresuota grupe jis įvardijo reaktorių gamintojus, kurie gali skirti nemažas sumas formuoti visuomenės ir galimybių studijų rengėjų nuomonę. Be to, ekonomistas primena ir apie grėsmę, kad Lietuvoje korupcijos lygis yra kiek didesnis nei kitose šalyse.
„Prieš šias tris grupes, kurios paprastai būna „už“ net be gilesnių studijų, neorganizuota visuomenė gali priešpastatyti tik objektyvią kaštų ir naudos analizę ir adekvatų rizikų vertinimą“, – svarstė analitikas.
R. Kuodžio teigimu, pasaulinė atominių elektrinių statybos praktika rodo, galimybių studijų rengėjai yra linkę pateikti mažesnes nei realios statybos kainas, todėl dažniausiai reali jėgainės statybos projekto kaina yra didesnė, taip pat dažniausiai ilgiau nei numatyta projekte trunka ir statybos, todėl ir pajamos iš projekto ima plaukti vėliau.
Yra ir kitų alternatyvų
Visuomeninės aplinkosauginės organizacijos „Atgaja“ atstovas Linas Vainius sakė, kad viešai pateikiamoje santraukoje apie naujos atominės jėgainės statybą informacijos beveik nėra, todėl ragino Vyriausybę paviešinti Baltijos šalių energetikos kompanijų užsakymu atliktą studiją dėl IAE statybos.
„Jaučiu nostalgiją masiniam protestui, kai buvo pasipriešinta trečiojo IAE bloko statybai Lietuvoje. Aš nuoširdžiai šiandien džiaugiuosi, kad trečiojo bloko statyba buvo sustabdyta ir laikas nupūsti dulkes nuo senų plakatų, prisiminti senus gerus laikus ir viešai bei energingai diskutuoti dėl naujos elektrinės“, – sakė L. Vainius.
„Nė vienas iš paskutinių branduolinių projektų (Europoje – DELFI) nebuvo nei labai sklandus, nei labai sėkmingai, visų projektų įgyvendinimas labai smarkiai vėlavo, įgyvendinimo sąnaudos labai išaugo, be jokios abejonės, tai turėjo įtakos išaugusioms elektros kainoms“, – tvirtino „Atgajos“ atstovas.
Anot visuomenininko, nėra jokių garantijų, kad atominės elektrinės pagaminama energija nebus brangi ar net brangiausia iš galimų variantų.
Jo teigimu, deklaruojama, kad nauja jėgainė statoma siekiant apsaugoti Lietuvos ir Baltijos šalių energetikos sistemą, tačiau tarp reaktorių modelių, iš kurių renkamasi, minimi ir rusiški. Jis tvirtina, kad Lietuvoje apskritai dar nėra aišku, kaip bus saugomos branduolinės atliekos.
„Lietuvoje tai tarsi niekam nėra problema, nors visas pasaulis galvoja, kad tai yra didžiulė problema“, – tvirtino L. Vainius.
Tuo tarpu „Atgajos“ pirmininkas Saulius Pikšrys DELFI sakė, kad bendradarbiaujant su Danijos specialistais buvo parengta „Darnios energetiko studija Lietuvai iki 2050 metų“, kurioje pagrindžiama, kaip Lietuva galėtų apsirūpinti energija nestatydama naujos atominės elektrinės.
„Atgajos“ siūlomame variante numatoma, kad uždarius IAE reikėtų ne statyti naują, o plėtoti energijos gamybą iš kietosios biomasės – medienos atliekų.
O tarpiniu laikotarpiu, jo manymu, reikėtų naudoti dujas išnaudojant esamas galias, taip pat būtina plėtoti vėjo energetiką.
“Yra daug studijų padaryta, kuriose teigiama, kad apie 40 proc. Lietuvos energijos poreikio galima užsitikrinti sumažinus energijos intensyvumą. Dabar jis yra maždaug dvigubai didesnis nei senosiose ES narėse”, – sakė S. Pikšrys.
„Nauja atominė yra ne tiek reikalinga Lietuvos poreikiams dengti, kiek reikalinga tam tikroms verslo grupėms žaisti tam tikrus žaidimus (uždirbti eksportuojant elektros energiją – DELFI). (...) Negalvojama, kiek iš tikrųjų Lietuvai reikia poreikiams padengti, bet galvojama apie milžiniškus skaičius, apie 3200 megavatų instaliuotos galios, ko tikrai nereikia tokiai šaliai kaip Lietuva”, – tvirtino „Atgajos“ pirmininkas.
Projektas rengiamas viešai
Tuo tarpu trečiadienį Vyriausybei priėmus nutarimą dėl IAE statybos ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas sakė, kad įstatymo projektas buvo ruošiamas viešai, o ir toliau bus stengiamasi viešinti šį projektą.
„Šis įstatymo projektas buvo rengiamas tikrai viešai, dalyvavo įvairios institucijos, buvo pristatyta kone visoms verslo institucijoms verslo asociacijoms, bankams“, – sakė premjeras.
G. Kirkilas tvirtino, kad Seime ketinama surengti viešą diskusiją dėl naujos jėgainės statybos.
Vyriausybė nusprendė į vieną nacionalinio investuotojo bendrovę suvienyti valstybės valdomą „Lietuvos energiją“, Rytų skirstomuosius tinklus ir privataus kapitalo elektros skirstymo bendrovę VST. Daugiausiai nacionalinio investuotojo bendrovės akcijų turės Vyriausybė.
Naujos IAE statybos įstatymo projekte numatyta, kad Lietuva valdys 34 proc. naujos IAE akcijų.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės RAIT maždaug prieš pusę metų atliktos gyventojų apklausos duomenimis, naujos jėgainės statybai visiškai pritaria 18 proc. respondentų, dar 31 proc. pritaria, o visiškai nepritariančių šiai idėjai yra 11 proc., 16 proc. – nepritariantys, o penktadalis neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
