Nepaisant gerą pusvalandį virusių diskusijų apie lietuvių girtavimo įpročius ir galimybes juos pažaboti, Seimo nariai nusprendė svarstyti siūlomas pataisas. Jų projektui po pateikimo pritarė 73 parlamentarai, 4 balsavo prieš ir 21 susilaikė.
Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų projekte siūloma nustatyti liberalesnį alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais reglamentavimą.
Kitaip tariant, norima taikyti šiems mišiniams analogiškas nuostatas kaip alui ir sidrui: nereikalauti ženklinti banderolėmis, leisti jais prekiauti kioskuose, paviljonuose, nestacionariose degalinėse, automobilinėse parduotuvėse, stacionarių prekybos įmonių nespecializuotuose skyriuose, o pilstomais – ir masiniuose renginiuose, parodose, mugėse bei firminėse gamybos įmonių parduotuvėse.
„Pastaruoju metu Lietuvos rinkoje atsirado naujas gėrimas, kuris gaminamas alų maišant su nealkoholiniu gėrimu. Nepaisant to, kad šis alaus mišinys su nealkoholiniu gėrimu yra silpnesnis už alų, jam taikomas griežtesnis (kaip ir stipriems alkoholiniams gėrimams) reglamentavimas“, - taip aiškinamajame rašte argumentuojama pataisos būtinybė.
Kai kurių parlamentarų nuomone, prekybos alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais liberalizavimas gali paskatinti girtauti jaunimą. „Sidras, alus – tai yra paauglių girdymas. Alus su sultimis – tai yra jau vaikų kreipimas į alkoholizmą“, - per projekto pateikimą piktinosi Ekonomikos komiteto pirmininkė socialdemokratė Birutė Vėsaitė.
„Kas sugalvojo ir kodėl jūs galvojate, kad tai bus labai gerai, sultis skiesti alumi? – klausė konservatorė Vincė Vaidevutė Markevičienė. – Tai – mažų vaikų pratinimas pradėti gerti alų“.
Tačiau V. Navickas pabrėžė, kad tokie gėrimai parduodami ir dabar, tačiau ten, kur prekiaujama stipriu alkoholiu. Pataisos leistų šiuos gėrimus perkelti prie alaus ir sidro, o jaunimas, užuot pasiėmęs alaus skardinę, esą galėtų pasirinkti silpnesnį mišinį.
„Atvirai sakant, nelabai suprantu savo kolegų, kurie čia tvirtina, kad sulčių ir alkoholio mišiniai yra skirti specialiai vaikams girdyti, - stebėjosi liberalas Eligijus Masiulis. – Mes turime įstatymų, kurie labai aiškiai nustato, nuo kokio amžiaus galima vartoti alkoholį, nuo kokio amžiaus galima parduoti alkoholį, ir jeigu kažkas tuos įstatymus pažeidinėja, tai yra mūsų valstybės institucijų pareiga juos gaudyti ir bausti. Šiuo atveju mes matome, kad Lietuva, lyginant su Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, pagal stiprių gėrimų suvartojimą, jų struktūrą, bendro alkoholio suvartojimą yra pirmoje vietoje. Tai, gerbiamieji, visa draudimų politika, kuri tęsiasi 17 metų, ir atvedė prie to, kad šiandien lietuviai labiausiai iš visų alkoholinių gėrimų geria degtinę“.
Kartu projekte griežtinamos nuostatos, reglamentuojančios alkoholio reklamą. Pataisų rengėjai siūlo sutrumpinti alkoholio reklamos laiką ir nustatyti, kad alkoholio reklama Lietuvos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose draudžiama nuo 6 valandos (šiuo metu ji draudžiama nuo 15 val.) iki 22 val. 30 min. (išskyrus alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 22 proc., reklamą).
Čia pat siūloma leisti išorinę minėtų alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais reklamą. Šiuo metu įstatymai nedraudžia išorinės alaus ir natūralios fermentacijos vyno bei sidro išorinė reklama.
B. Vėsaitės manymu, lengvų alkoholinių gėrimų reklama labiau skirta jaunimui, todėl ji paragino visų alkoholinių gėrimų reklamą leisti transliuoti tik nuo 23 val.
Tuo tarpu Julius Veselka suabejojo, ar reklamos draudimas priverstų jaunimą nustoti vartoti alkoholį. „Aš dar tarybiniais laikais gyvenau, kai jokios reklamos nebuvo, ir gėrė lygiai taip pat, tik užkandos būdavo daugiau“, - prisiminė parlamentaras.
Ūkio ministras pripažino, kad nors reklama yra poveikio priemonė, kartais pirkti alkoholius gėrimus gali paskatinti draugai. Kartu V. Navickas priminė, kad iš Europos Sąjungos šalių tik Prancūzija yra įvedusi apribojimus alaus ir vyno reklamai. Tačiau blokui nepriklausančios Norvegija, Islandija, Šveicarija ir Turkija alaus reklamą riboja.
Kaip teigiama Konstitucinio Teismo nutarime, istorijoje yra buvę laikotarpių, kai su alkoholio ar tabako gaminiais, jų vartojimu buvo bandoma kovoti kategoriškais šių produktų gamybos, prekybos ir vartojimo draudimais. Tačiau tokie prohibicijos bandymai esą nedavė geidžiamo rezultato. „Per šimtmečius susiformavę vartojimo įpročiai bei dėl pripratimo ar priklausomybės atsirandantys vartotojai užtikrindavo minėtų medžiagų paklausą. Todėl net draudimo sąlygomis būdavo randama būdų, dažniausiai nelegalių ir neteisėtų tai paklausai patenkinti“, - yra paskelbęs Konstitucinis Teismas.
