Pasiūla sparčiai auga
Bene liūdniausią prognozę tiems, kurie šiemet žada įsigyti naują būstą sau ir jo nesirengia perparduoti, pateikė Vidutinių ir smulkiųjų nekilnojamojo turto agentūrų asociacija. Statybų sektoriaus bendrovių atstovai tvirtina, kad naujai pastatytas būstas Vilniuje, Klaipėdoje ir Palangoje per šiuos metus brangs apie 25 procentus.
„O kaip jis gali pigti? Juk auga darbo jėgos, statybinių medžiagų ir energetinių resursų įkainiai“, – brangimo priežastis įvardijo Vidutinių ir smulkiųjų nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos prezidentas Gediminas Bareika.
Jo nuomone, naujos statybos būstas iš trijų didžiųjų šalies miestų šiemet nebrangs tik Kaune – ten nekilnojamojo turto rinka esą dar nėra visiškai susiformavusi. Tiesa, Vidutinių ir smulkiųjų nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos atstovai pripažįsta, kad šiemet turėtų atpigti būstas prieš kelis dešimtmečius statytuose blokiniuose daugiabučiuose: Vilniuje – 7 procentus, kituose miestuose – apie 10 procentų.
Tačiau didžiausios Baltijos šalyse nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, naujos statybos būsto kainos augimo tempas sumažės. Gyvenamosios patalpos esą tikrai neturėtų brangti daugiau nei 10 procentų.
„Aš būčiau santūresnis už britus – jie mūsų šalyje prognozuoja didžiausią kainų šuolį Europoje. Tiesa, statybos darbų savikaina brangsta. Tačiau kainą formuoja pasiūlos ir paklausos santykis. O pasiūla pastaruoju metu sparčiai auga – apie 20 procentų per metus“, – teigė įmonės „Ober-Haus“ generalinis direktorius Vytas Zabilius.
Jo manymu, naujos statybos būstas Vilniuje šiemet gali brangti 5–10 procentų. Kaune ir Panevėžyje naujo būsto kainos esą gali išaugti apie 10 procentų, nes čia pirkėjų pasirinkimas – vis dar ribotas. O Klaipėdoje, kur nekilnojamojo turto rinka – stabilesnė, numatomas ūgtelėjimas iki 5 procentų.
„Ober-Haus“ vadovas V. Zabilius mano, kad sovietmečiu statytų blokinių namų kainos turėtų išlikti nepakitusios. Tačiau Vilniaus senamiestyje, kitų miestų centrinėje dalyje būstas gali brangti 5–10 procentų.
Statytojai gali palaukti?
Lietuvos turtą ir verslą vertinančių įmonių asociacija skelbia, kad nekilnojamojo turto rinkoje artėja metas esminėms permainoms. „Manau, tai bus lūžio metai“, – įsitikinęs šios asociacijos valdybos pirmininkas Kęstutis Kristinaitis. Jo nuomone, naujos statybos būsto – ir prabangaus, ir vidutinės klasės – kainos jau dabar tapo stabilios. Ši tendencija esą turėtų išlikti ir ateinančiais metais. O senos statybos butai, K. Kristinaičio tvirtinimu, turėtų pigti. Labiausiai tai bus juntama Vilniuje.
„Kai kuriuose Vilniaus rajonuose, kur šiuo metu kuriama itin daug naujo gyvenamojo ploto, įkainiai gali net kristi. Sunku pasakyti, ar tai įvyks dar šių metų antroje pusėje, ar jau persiritus į 2008-uosius“, – prognozavo K. Kristinaitis. Jo teigimu, prielaidų būstui sostinėje atpigti randasi dėl kelių veiksnių. Vienas pagrindinių yra tai, kad gyvenamuosiuose didžiųjų miestų rajonuose senos statybos daugiabučių kaina jau po truputį krinta.
K. Kristinaitis prognozavo, kad visus 2007 metus augs atotrūkis tarp senos ir naujos statybos būsto kainų. Priklausomai nuo to, koks bus skirtumas, gali padaugėti ir senos statybos būsto pirkėjų. „O tokiu atveju naujo būsto statytojams neišvengiamai teks ieškoti galimybių peržiūrėti kainas – vadinasi, jas mažinti“, – teigė K. Kristinaitis. Bendrovės „Ober-Haus“ vadovas V. Zabilius pripažino, kad kainų žirklės tarp senos ir naujos statybos butų turėtų tapti platesnės. Tačiau ekspertas įsitikinęs, kad statytojai tikrai nebus linkę nuolaidžiauti pirkėjams. „Kainos neturėtų kristi. Pirmiausia būsto pardavėjai visuomet gali laukti tinkamiausios akimirkos sandoriui. Be to, Lietuvos nekilnojamojo turto rinka nėra uždara“, – aiškino V. Zabilius.
Jis pateikė pavyzdį, kaip statytojai, atsižvelgdami į rinkoje vyraujančias nuotaikas, pakoregavo darbų apsukas. Bemaž prieš metus biuro patalpų kainoms nustojus augti, jų statybos tempai gerokai sulėtėjo. Statytojams gerokai atsikvėpus nuomininkai suaktyvėjo. Dėl to pastaruoju metu pastebimas biuro patalpų nuomos kainų šuolis. Įkainiai šių metų pradžioje išaugo daugiau nei 15 procentų.
V. Zabilius įsitikinęs: kol šalies ekonomikoje nematyti nuosmukio, tol nėra prielaidų būsto kainoms mažėti.
Nuomojasi retas
Lietuvos turtą ir verslą vertinančių įmonių asociacijos vadovai atkreipia dėmesį, kad mūsų šalies būsto rinka vis dar yra iškreipta. Pirmiausia dėl to, kad itin mažai gyventojų būstą nuomojasi. Europos hipotekos federacijos duomenys rodo, kad lietuviai labiausiai Europoje nėra linkę nuomotis būsto – nuosavą turi net 98 procentai šalies gyventojų.
„Nekilnojamojo turto kainos dabar išaugusios tiek, kad pirkti būstą kai kuriais atvejais jau nebeverta. Jei būstas perkamas už skolintus pinigus, o jo vertės augimo neprognozuojama, mokamos palūkanos – paprasčiausias pinigų metimas į balą“, – teigė K. Kristinaitis.
Specialisto duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šalyse maždaug 50 procentų būsto nuomojama, tad Lietuvoje yra galimybių augti būsto nuomos rinkai. „Manau, vis tiek turime priartėti prie Europos standartų“, – svarstė K. Kristinaitis.
Londono nekilnojamojo turto bendrovės „Knight Frank“ sudaromas būsto kainų indeksas skelbė, kad 2006 metų trečią ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2005 metais, būstas labiausiai brango Latvijoje ir ES nare šiemet tapusioje Bulgarijoje. Trečia – Danija: joje būsto kainos per šį laikotarpį išaugo 17,8 procento.
Lietuva tarp 32 šalių buvo ketvirta – čia būsto kainos padidėjo 15,5 procento. Estijoje naujas gyvenamasis plotas brango 10,5 procento.
