Valdžia kratosi nuolat kompensuoti nuostolius ūkininkams ir ieško būdų žemdirbiams draustis

© Corbis

Antradienį Prezidentūroje apsilankęs premjeras Gediminas Kirkilas pasinaudojo proga dar kartą viešai paskatinti ūkininkus drausti pasėlius ir taip saugotis nuo galimų nuostolių dėl gamtos nelaimių.

„Tokia situacija, kokia yra dabar, kuomet reikia dengti dalį nuostolių iš biudžeto netenkina kitų socialinių sluoksnių. Verslininkai klausia, kodėl vienus remia, kitų - neremia", - pažymėjo premjeras.

Pasak prezidento atstovės spaudai Ritos Grumadaitės, V. Adamkus pasisako už tai, kad ūkininkams pažadėtos išmokos būtų skirtos kaip galima anksčiau ir nebūtų nukeltos į kitus metus.

Kita vertus, valstybės vadovo nuomone, Vyriausybės kompensacijos gamtos nelaimių atveju yra tik trumpalaikis sprendimas ir biudžetas negali būti garantas kompensuojant tokius nuostolius.

V.Adamkaus nuomone, būtina sukurti žemės ūkio specifiką atitinkančią privataus draudimo sistemą. Tačiau, anot R. Grumadaitės, Žemės ūkio ministerijos penkerius metus svarstomas žemės ūkio draudimo sistemos modelis „kelia abejonių, ar tikrai tiktų žemdirbiams".

Žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė yra minėjusi, kad ministerija svarsto sudaryti nuostolių kompensavimo fondą ar alternatyvią draudimo sistemą bei jau šiemet sugrįžti prie klausimo, kaip galėtų šiam tikslui būti panaudotos ES lėšos.

Valstybės indėlis į tokį fondą, pasak K.Prunskienės, galėtų būti ne didesnis kaip 50 proc., o dalyvavimas tokiame fonde būtų privalomas.

„Toks modelis, kokį dabar svarsto Žemės ūkio ministerija, kelia tam tikrų abejonių, nes išaugtų ir finansinė našta valstybei, o tuo pačiu sukauptų lėšų nebūtų pakankama nepraėjus ilgam laikui – dešimčiai ar daugiau metų", - tokį modelį kritikavo ir susitikime dalyvavęs prezidento patarėjas Ramūnas Vilpišauskas.

Anot jo, sukūrus fondą atsirastų ir „papildomas biurokratizavimas", nes kažkam fondą reikėtų administruoti. Administravimo išlaidoms savo ruožtu esą būtų naudojami mokesčių mokėtojų pinigai.

„Reikia atkreipti dėmesį, kad kai kurios ES valstybės atsisako tokio modelio. Ilgalaikis sprendimas būtų geresnis, jei būtų siejama su privačiu draudimusi", - teigė R. Vilpišauskas.

Jis pripažino, kad privatus draudimas nėra populiarus, be to, kad šalyje yra vienintelė pasėlių draudimą siūlo viena bendrovė. Tačiau esą būtų galima sukurti sąlygas, pritrauksiančias ūkininkus draustis, o bendroves – drausti.

„Čia galima svarstyti keletą būdų, kaip valstybė galėtų prisidėti prie tokio postūmio, sakykime, įmokas iš pradžių iš dalies kompensuoti iš Kaimo rėmimo programos lėšų. Galbūt kažkokia forma susieti ES paramą su draudimu, gal teikti perdraudimo garantijas", - aiškino prezidento patarėjas.

Be to, pasak jo, būtų galima svarstyti kompleksinį draudimąsi: draustis ne tik nuo gamtinių nelaimių, bet ir nuo kitų rizikų, susieti su senatvės draudimu.