„Viskas labai paprasta – tiesiog reikia susibendrauti su vienu ratu ir suprasti, kada jis greitėja, lėtėja, kada krinta, kaip reikia kompensuoti jėgas. Tada viskas paprasta – kaip ir vaikščiojimas“, - DELFI pasakojo Gytis.
Pašnekovas patikslino, kad vienratis – toli gražu ne dviratis. „Vienratis arčiau pėsčiųjų. Galima važiuoti šaligatviais mažesniu greičiu ir jeigu kažkas staigiai šoka šalia tavęs, iš karto gali nulipti – nereikia stabdyti“, - aiškino moksleivis.
Nors vienratį patogu įsinešti į autobusus, troleibusus, tačiau kartais vienratininkai iš viešojo transporto išvejami. „Anksčiau žmonės būdavo labai nustebę. Dabar galbūt kai kurie vienračius mato nebe pirmą kartą, bet vis dar išgirstame komentarą, kad „va, žiūrėk, iš cirko pabėgo!“. Gal vienratis ir juokingas dalykas, tačiau tai, ką profesionalai daro su vienračiais – visiškai nepakartojama ir nejuokinga. Tai – adrenalino viršūnė“, - kalbėjo Gytis.
Visgi pirmąkart atsisėdus ant vienračio pajudėti iš vietos gali būti sudėtinga. Moksleivis važinėti vienračiu mokėsi visą savaitę - tam skirdavo po vieną dvi valandas per dieną. Gytis teigė pažįstantis žmogų, kuris vienračiu išmoko važiuoti per dvi paras. Pasak Gyčio, antrą parą minėtas jaunuolis jau važinėjo miške, kas vienratininkams labai sudėtinga.
Vienračių daugiausia Vilniuje. Šių egzotiškų transporto priemonių taip pat yra Palangoje, jais važinėjama Ignalinoje, Kaune.
Rotušės aikštėje surengtoje abiturientų transporto parodoje taip pat buvo galima išvysti automobilių ir dviračių – moksleiviai demonstravo, kokiu būdu kasdien keliauja.
Paroda - Susisiekimo ministerijos iniciatyvos „Sėkmės kelias“ dalis. Akcija siekiama paskatinti jaunus vairuotojus atsargiai elgtis kelyje per išleistuvių šventes ir visą gyvenimą. Iki liepos pabaigos jaunuoliai kviečiami internete pasirašyti simbolinę Sėkmės kelio sutartį, kuria įsipareigoja atsargiai elgtis kelyje per išleistuvių šventes ir visą gyvenimą.