“Tai – precedento neturintis atvejis. Nuo metų pradžios abiejuose objektuose atlikome darbų už 63 milijonu litų. Savivaldybė iš tos sumos sumokėjo tik 6 milijonus litų ir apie tolesnius atsiskaitymus nė nekalba. Didžiulis užsakovų įsiskolinimas iššaukia kitus procesus: vėluoja atsiskaitymai su subrangovais, vėluojame mokėti medžiagų ir paslaugų tiekėjams. Bijau, kad neturėsime galimybės tęsti darbus”, - situaciją komentavo „Panevėžio kelių” atstovė ryšiams su visuomene Rasa Čepienė.
“Jeigu savivaldybė būtų verslo subjektas, jau galėtume inicijuoti bankroto bylą”, - sudėtingą padėtį įvertino AB „Euriovia Lietuva” generalinis direktorius Stanislavas Kablys. Jo vadovaujama bendrovė Vilniaus vakarinio aplinkkelio projekte dalyvauja subrangovo teisėmis.
Vilniaus vakariniame aplinkkelyje „Panevėžio keliai” su partneriais „Kauno tiltai” vykdo rangos darbus dviejuose objektuose. Rekonstruojamas Lazdynų tiltas (vakarinio aplinkkelio IA etapas, 125,51 milijono litų) ir statoma aplinkkelio dalis nuo Oslo iki L. Asanavičiūtės gatvės (135,89 milijono litų). Sutartys dėl šių objektų rangos darbų su Vilniaus miesto savivaldybe pasirašytos dar 2008 metais.
Esą I-ojo etapo darbai remiami Europos Sąjungos lėšomis, tačiau lėšos darbus atlikusių rangovų nepasiekia. “Mums žinoma priežastis – savivaldybė neturi lėšų paramos kofinansavimui. Tai yra, milijardą litų siekiančiame biudžete nerandama 10 milijonų, kad gauti 60 milijonų litų ES lėšų”, - sakė R.Čepienė.
Visos Vilniaus savivaldybės skolos sudaro 760 mln. Ir daugiau verslininkų skundžiasi, kad už atliktus įvairius darbus iš savivaldybės nesulaukia pinigų – kai kurie mokėjimai vėluoja net metus ir daugiau.