Mažiau gaišaties
Asociacijos ERTICO atlikta europinė studija parodė, kad per ateinančius 20 metų intelektinių eismo valdymo sistemų įtaka ekonomikai, miestams, aplinkai ir gyventojams bus milžiniška. Studijoje prognozuojama, kad dėl automatinių avarinių sistemų 15 proc. padaugės nelaimingų atsitikimų metu išgyvenusių žmonių, 50 proc. sumažės žūčių keliuose, 25 proc. sutrumpės kelionės laikas, 50 proc. mažiau vėluos viešasis transportas ir 25 proc. bus mažiau teršiamas oras miestuose.
“Įdiegus centrinę eismo valdymo sistemą Vilniuje sumažėtų spūsčių, eismo nelaimių ir viešojo transporto vėlavimų. Pavyzdžiui, įdiegus tokią sistemą, galima iki 20 proc. padidinti gatvių pralaidumą. Tai reiškia, kad jei iki šiol važiuodavote į darbą beveik valandą, dabar važiuosite 40-45 minutes”, - aiškino Kęstutis Čiplys, bendrovės “Siemens” Pramonės sprendimų ir paslaugų skyriaus vadovas.
Vokietijos koncernas “Siemens” panašias eismo valdymo sistemas yra diegęs daugelyje pasaulio miestų, tarp jų - Berlyne, Miunchene, o moderniausia sistema buvo įdiegta rengiantis olimpinėms žaidynėms Atėnuose.
Pirmosios pasaulyje automatizuotos eismo kontrolės sistemos rėmėsi šviesoforais ir buvo įdiegtos dar 1924-aisiais Berlyne ir keliuose Jungtinių Amerikos Valstijų didmiesčiuose. Pirmasis elektroninis eismo valdymo kompiuteris pradėjo veikti Europoje 1965-aisiais, o dar po dešimtmečio “Siemens” tapo viena iš pirmųjų kompanijų pasaulyje pradėjusia naudoti mikroprocesoriais pagrįstą eismo kontrolės sistemą.
Dabar diegiant intelektines eismo valdymo sistemas pirmiausia reikia gauti aiškų miesto eismo paveikslą. Tam turi būti surenkama ir sukaupiama begalė informacijos.
“Ši užduotis atliekama naudojant jutiklius, detektorius, kameras, eismo kontrolės centrus ir komunikacinę įrangą”,- sako K.Čiplys.
Jutikliai gali matuoti eismo srautus. Šie realaus laiko duomenys yra kaupiami ir apdorojami moderniuose eismo kontrolės centruose naudojant matematinius modelius. Tokiu būdu automobilių, telekomunikacijų, eismo kontrolės sistemos apjungiamos ir integruojamos į vieningą sistemą.
Mieste - vienas reguliuotojas
Intelektinėmis eismo valdymo sistemomis galima sujungti viso miesto bei tarpmiestinį transporto valdymą. Tokiu būdu kaupiama visa informacija apie šviesoforus, spūstis, registruojami greičio daviklių parodymai, stebimi ir kontroliuojami raudonos šviesos pažeidėjai, sudaromos “žaliosios bangos”, suteikiami prioritetai viešojo transporto, specialiųjų tarnybų automobilių judėjimui, stebimas valdymo ir automobilių statymo sistemų veikimas bei tarpmiestinis eismas. Šiuos viso miesto integruotus duomenis galima valdyti naudojant vieningą valdymo sistemą. Žmogus kišasi į sistemos darbą tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, įvykus avarijai ar atsitikus kitoms nenumatytoms situacijoms.
Be to, sukaupus statistinius duomenis, eismas gali būti reguliuojamas pagal laiko valdymo programą (pavyzdžiui, ryto, vakaro, piko programa ir pan.), o taip pat adaptyviai. T.y. eismo valdymo sistemos leidžia pagal surinktus duomenis koreguoti kiekvienos ar keleto sankryžų valdymo programas, atitinkamai didinant pralaidumą tose gatvėse, kuriose yra didesnis automobilių kiekis ir atvirkščiai.
“Detektoriai gali matyti ne tik tai, ar yra spūstis, bet taip pat nustatyti automobilių eilės ilgį ir pagal tai reguliuoti eismo pralaidumą. Atsitikus avarijai ar kitiems nenumatytiems atvejams operatorius gali valdyti eismą vaizdo kameromis. Šios kameros taip pat gali būti naudojamos fiksuoti raudonos šviesos pažeidėjus”, - pasakojo K. Čiplys.
Informacija vairuotojams gali būti perduodama tokiais būdais kaip specialūs besikeičiantys informaciniai eismo ženklai, automobilių integruotos kompiuterinės sistemos, interneto puslapiuose, radijo bangomis RDS/TMC, TPEG, mobiliąja telefonija (GPRS, EDGE, UMTS, 3G). Vairuotojams gali būti suteikiama informacija apie eismo srautus, spūsčių ilgį, tinkamiausią maršrutą, laukimo laiką, stovėjimo vietų kiekį, viešojo transporto tvarkaraščius ar net oro sąlygas.
Bus kuriamos “žaliosios bangos”
Pasak, K.Čiplio, intelektinėmis eismo valdymo sistemomis gali būti formuojamos vadinamosios žaliosios bangos. Pavyzdžiui, judant 50 km/val. greičiu Vilniaus Laisvės prospektu visuose šviesoforuose degtų žalia šviesa.
“Akivaizdu, kad sostinėje yra daug vietų, kur galima spūstis sumažinti vien sureguliavus šviesoforus”, - tikino “Siemens” atstovas.
K.Čiplio teigimu, vadinamosios žaliosios bangos sostinėje galėtų būti sudaromos net keliuose koridoriuose.
Kita didmiesčių problema, kuri gali būti sprendžiama intelektinėmis eismo valdymo sistemomis - stovėjimo vietų trūkumas. Tai ne tik daug vairuotojų kantrybės reikalaujantis procesas. Apskaičiuota, kad miesto centre apie 40 proc. vairuotojų vyksta ne iš taško A į B, o ieško vietos automobiliui pastatyti. Automobilių statymo sistemos turėtų padėti vairuotojams gauti informaciją apie laisvas vietas ir trumpiausią kelią iki jų. Todėl automatiškai būtų mažinamos spūstys miesto centre.
Prioritetas viešajam transportui
Intelektinė eismo valdymo sistema gali suteikti pirmenybę tam tikram transportui.
“Tai reiškia, kad, viešajam transportui artėjant prie šviesoforo, informacija apie jo judėjimo kryptį yra perduodama eismo valdymo sistemai, kuri reikiamu momentu ir reikiama kryptimi įjungia žalią šviesą”, - aiškino K.Čiplys.
Lygiai taip pat sistema veikia artėjant specialiųjų tarnybų automobiliams, pavyzdžiui, iš anksto eismo valdymo sistema gauna duomenis apie ugniagesių judėjimo maršrutą ir jungia žalią šviesą ta kryptimi, kuria reikia judėti gaisrinei.
Be to, intelektinės eismo valdymo sistemos padeda tiksliau laikytis viešojo transporto tvarkaraščių, suteikia keleiviams informaciją apie viešojo transporto judėjimą realiu laiku.
Naudodami intelektines eismo valdymo sistemas, miestai gali imtis priemonių taršai sumažinti, pavyzdžiui, nustačius itin užterštas vietoves eismo srautai gali būti nukreipiami kitais keliais arba gali būti įvedama mokėjimo už važiavimą tam tikrais keliais sistema. Modernios sistemos gali nuolat rinkti ir stebėti oro taršą bei reaguoti.
